galva
101galvaryšis — galvãryšis sm. (1) žr. galvaraištis: Galvãryšį pamirkyk į uksusą ir surišk man galvą – gal nustos skaudėti Vdk. Kad šilko skarytė nesmukinėtų, moterys užrišdavo ant galvos galvaryšėlį (ploną, baltą skarytę) Kp …
102galvaryštė — galvãryštė sf. (1) žr. galvarykštė: Padirbau vaiku tris galvãryštes Slm. | Tik jaunai galvaryštė [i](aplink galvą surišta skarelė) pritinka, o ne senai bobai Vb …
103galvatrūkčiais — galvãtrūkčiais adv., galvatrūkčiaĩs, galvatrū̃kčiais labai greitai, smarkiai, kūliais, kūlvirsčiais, strimgalviais, paknopstomis (apie bėgimą): Vagys, pamatę žmones, galvãtrūkčiais išbėgo Jnš. Tik pamačiau, kad su visu vežimu galvãtrūkčiais… …
104galvakaktis — galvãkaktis sm. (1) viršutinis pavažų sujungimas, gakta: Vaikas tempa rages, užnėręs už galvãkakčio Nt …
105galvakrūtinė — galvãkrūtinė (neol.) sf. (1) BŽ99 zool. galva, suaugusi su krūtine (Cephalothorax): [Brachyura] turi labai plačią galvakrūtinę (cephalothorax) ir mažą, trumpą užriestą po galvakrūtine pilvelį EncIV460 …
106galvapusė — galvãpusė sf. (1) žr. galvopusė: Tokios kiaulės tai iš vienos galvãpusės didžiausia kvošelena bus Trgn …
107galvaraištis — galvãraištis sm. (1) K, Š, BŽ369; SD14, galvaraĩštis (2) galvos aprišalas: Su galvaraiščiù apsuk galvą J. Moterys ryšėjo galvaraiščiais, į rankšluostį panašiais baltais audeklais rš. Pinikus siūdavo prie prijuosčių, rankšluosčių, galvaraiščių… …
108galvarišė — galvãrišė sf. (1) skepeta, skarelė: Kai galvãrišė ant galvos, tartum da į žmogų panaši (apie mergaitę) Bsg …
109galvatrūka — galvãtrūka scom. (1) išdykėlis, nenuorama: Galvãtrūka susidraskė visą veidą virsdamas Ktk …
110galvatrūkis — galvãtrūkis, ė smob. (1) išdykėlis, pramuštgalvis: Ar tu vaikus daužysi, galvatrūki? Žem. Baisi vaikai – dideliausi galvãtrūkiai Šts …