gaišinti
1gaišinti — gaišìnti, ìna, ìno tr. 1. trukdyti (žmogų, laiką, darbą): Ar aš jus negaišinù? Šk. Kam tu jį gaišinì, leisk, tegu darbą dirba Lš. Nueina [kieminėtis] ir gaišina žmones Jnšk. Tokiom pasakom gaišiname dienas Pn. Negaišìnk jįjį nuo darbo J.… …
2gaišinti — gaiši̇̀nti vksm. Tù manè labai̇̃ gaišini̇̀ …
3gaišinimas — gaišìnimas sm. (1) → gaišinti: 1. Kas iš tų šnekų – tik laiko gaišìnimas Gs. 2. Turto gaišìnimas Rm. 3. → gaišinti 5: Paukščių gaišinimas girėse LC1887,21. Pelių gaišinimas prš. 4. → gaišinti 6: Gyvulių gaišìnimas Lš. gaišinimas; …
4gaišenti — gaišenti, ẽna, ẽno 1. žr. gaišinti 1: Atsitrauk, negaišenk, matai, kad dirbu Ds. | refl.: Ir pats gaišenies, ir kitą gaišenì Mlt. 2. žr. gaišinti 4: Dedervinę gaišẽna Švnč. gaišenti; išgaišenti; nugaišenti; …
5apgaišinti — apgaišìnti tr. apnaikinti: Didumą karpų apgaišìno nuo rankos Pn. gaišinti; apgaišinti; išgaišinti; nugaišinti; pagaišinti; pragaišinti; prigaišinti; sugaišinti; užgaišinti …
6bergžti — ber̃gžti, džia ( da, ta), dė ( do) 1. intr. būti bergždžiai, bergždauti (apie gyvulių patelę): Mūs karvės šiemet ber̃gždžia Lp. Ber̃gžti yra neimti vaisiaus, neužsivaisyti J. 2. intr. Užp nokti, bręsti, kietėti (apie javus); plg. berkšti: Žirniai …
7dildyti — dìldyti, o (dìldžia), ė tr., dildyti, dil̃do, dil̃dė 1. trinti, zulinti: Kam tu dìldai kirvį, peilį, be parstojo galąsdamas J. Girnelės dildo aukso žiedelį J.Jabl. Mindžios mano kapelį, dildys mano veidelį JD841. 2. prk. naikinti: Vanduo, kurį …
8dorybė — sf. (1), dorỹbė (2) [K] 1. dora, moralė: Mylėjo dorybę, o neapkentė nedorybės S.Dauk. ^ Nedoras žmogus kitų neišmokys dorybės VP31. 2. gera savybė: Teisingumas yra dorybė FT. Dabar ir drąsos dorybė yra labai brangintina J.Jabl. Jo dorybės jam… …
9dumčinti — ×dum̃činti ( yti), ina, ino 1. žr. 2 dūmoti: Na, nedum̃čyk tep ilgai, mesk kokią kazirę Lš. 2. tr. trukdyti, gaišinti: Pats nedirbi ir dar mane dumčini Švn …
10gaišindinti — gaišìndinti, ina, ino K cur. gaišinti 1 …
