g110
71suūžti — suū̃žti, ia (sùūžia), sùūžė Rtr, KŽ; G110, LL314 1. intr. imti ošti, šniokšti (apie vėją, medžius, ugnį): Jonukas norėjo, kad dabar ta audra čionai suūžtų, kad trankytų perkūnai LzP. Tiktai suūžė miškas, net medžiai nulinko, ir įeina penkiom… …
Страницы
