gąsčioti
1gąsčioti — gąsčioti, ioja, iojo, gąsčioti, ioja, iojo 1. intr. prisibijoti, nuogąstauti; krūpčioti: Gulėjo Dėdelė apkasuose, gąsčiojo nuo kulkų zvimbimo A.Vien. Į vidurį sietuvos ... suplaukia gaujos mažų žuvelių ir gąsčiodamos metas atgal į tamsias… …
2gąsčioti — vksm. Pirkėjai pamãtę naujàs káinas gąsčioja …
3gaiščioti — gaiščioti, ioja, iojo intr. gąsčioti, krūpčioti: Vaikas gaiščiojo, t. y. išgąstį turėjo, krūpsėjo ir mirė J …
4gansčiotis — gansčiotis, iojasi, iojosi J = gąsčioti 1 (refl.) …
5gąstauti — gąstauti, auja ( auna), ãvo, gąstauti, auja, avo intr. baidytis, baimintis, krūpauti, prisibijoti, gąsčioti: Jis gąstavo, kad kas man neatsitiktų rš. Ko tu čia tep gąstauji kap kiškis ant ežios? Mrk. | refl.: Gąstautis yra bijotis, skraupstytis… …
6gąsčiuoti — gąsčiuoti, iuoja, iavo K žr. gąsčioti 1: Ilgai visa raštinė gąsčiavo – kodėl taip staiga pabėgo Steputė iš jos rš. Nors būtų brangūs [akiniai], negąsčiuok rš. | refl.: Tu tik gąsčiuojies be reikalo, ir tiek rš. Todėl jis nesigąsčiuoja Vd …
7išgąsčioti — intr. išbijoti, išdrebėti: Kai viena namie likau, tai visą vakarą taip ir išgąsčiojau Ds. | refl.: Žmonės išsigąsčioję buvo nuo tų vokiečių – pamatys ateinant, ir dreba Bsg. gąsčioti; išgąsčioti; nugąsčioti; pagąsčioti …
8nugąsčioti — intr. prisibijoti, baimintis: Širdis čia liepsnojo, čia vėl šaltis pūstelėdavo skersvėju, net pati savęs nugąsčiojo J.Marc. gąsčioti; išgąsčioti; nugąsčioti; pagąsčioti …
9pagąsčioti — intr. patraukyti pečiais (iš nustebimo, abejonės): Jie padūsavo, pagąsčiojo ir nuėjo prie fligelio rš. gąsčioti; išgąsčioti; nugąsčioti; pagąsčioti …
