fauna (
11fauna — s. f. Conjunto dos animais próprios de uma região (a fauna brasileira) ou de uma época geológica (a fauna antediluviana) …
12Fauna — statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Istoriškai susiformavusi tam tikros geografinės erdvės gyvūnų rūšių visuma. Skirstoma pagal sistematines gyvūnų grupes (entomofauna, ichtiofauna, ornitofauna ir kt.), pagal geologinį… …
13fauna — statusas T sritis ekologija ir aplinkotyra apibrėžtis Istoriškai susiformavusi tam tikros geografinės erdvės gyvūnų rūšių visuma. Skirstoma pagal sistematines gyvūnų grupes (entomofauna, ichtiofauna, ornitofauna ir kt.), pagal geologinį… …
14fauna — (Del lat. Fauna, diosa de la fecundidad). 1. f. Conjunto de los animales de un país o región. 2. Obra que los enumera y describe. 3. fest. Conjunto o tipo de gente caracterizada por un comportamiento común que frecuenta el mismo ambiente. U. t.… …
15fauna — [fô′nə] n. pl. faunas or faunae [fô′nē] [ModL < LL Fauna, sister of FAUNUS: adopted by LINNAEUS Carolus (1746) as term parallel to FLORA] 1. the animals of a specified region or time [the fauna of North America] 2. a descriptive list of such… …
16Fauna — Fáuna dkt. Dei̇̃vę Fáuną gárbino tik móterys …
17fauna — statusas Aprobuotas sritis karo inžinerija apibrėžtis Tam tikros teritorijos gyvūnų visuma. atitikmenys: angl. fauna pranc. faune šaltinis STANAG 2545 „NATO aplinkos apsaugos terminų aiškinamasis žodynas“ …
18fauna — ► NOUN ▪ the animals of a particular region, habitat, or geological period. Compare with FLORA(Cf. ↑flora). DERIVATIVES faunal adjective. ORIGIN Latin, from Fauna, a rural goddess and the sister of Faunus (see FAUN(Cf. ↑faun)) …
19fauna — fauna. См. фауна. (Источник: «Англо русский толковый словарь генетических терминов». Арефьев В.А., Лисовенко Л.А., Москва: Изд во ВНИРО, 1995 г.) …
20Fauna — Fauna, 1) (Myth.), so v.w. Bona Dea; 2) sämmtliche in einem Lande vorhandenen Thierarten, wie Flora von den Pflanzen; 3) Verzeichniß derselben …
