eiti
81linkti — liñkti, sta, o intr. 1. R svirti žemyn, lenktis: Visos medžių viršūnės linkte linko Grž. Rasõs pilnos žolynų žemyn galvos linksta A.Baran. Tai vėjas – net šakos prie žemės liñksta Dkš. Rudenį nuo obuolių, kriaušių ir slyvų net šakos linko… …
82liuobti — liuõbti, ia, ė 1. tr. S.Dauk gyvulius šerti, duoti ėsti: Ieva trūsdavosi apie daržą ir ožkas liuobdavo Mš. Nei kiaulės liuõbtos, nei karvės žiūrėtos Rm. Kai šiaudais karves liuõbsi, tai pieno neturėsi Užp. Jei nori, kad gyvuliai geri būtų,… …
83liūliuoti — liūliuoti, iuoja, iãvo, liuliuoti K 1. intr. banguoti, vilnyti, siūbuoti: Ant vandens vilnys liūliuoja J. Ežero skaisčios bangos liūliavo žaliu smaragdu Mair. Čia vakar žūdavo dėl vandens stokos augmenija, o šiandien liūliuoja jūros sp.… …
84lyti — lyti, lỹja (lỹna, lìja), lìjo 1. intr. SD39, R, K kristi lietui, būti lietui: Staiga užėjo lietus ir lijo net tris dienas P.Cvir. Ar jau nustojo lìję? J.Jabl. Pradedi dalgę sukt, pradeda ir lyt Ėr. Su saule lỹja – grybai digs Šr. Kad lietus …
85lįsti — lį̃sti, leñda, liñdo intr. K; SD31, R 1. smigti, terptis į vidų: An minkštą žemę lengviai leñda baslys Rm. Atbukus adata nèlenda [siuvant] Ėr. Šitos šukos niekai – į galvą (į plaukus) nèlenda Vlkv. Žemė kieta, žagrė visai nèlenda (negali… …
86mesti — mèsti, mẽta, mẽtė 1. tr. sviesti tolyn, aukštyn, žemyn: Mesčiau šluotelę kairion šalelėn, o pati jauna aukštan svirnelin (d.) Čb. Metì (mesk) viedran! Dsn. Baltą žąsį peša, šalia plunksnas mẽta Dkš. Ji ma[n] metė obuolėlį par stiklo langelį… …
87nokti — 2 nokti, ia ( sta, a), ė ( o) (plg. la. nākt) 1. intr. eiti, sekti iš paskos: Eš pamažu noksiu, kaip galės pekus ir vaikai eiti BB1Moz33,14. 2. tr. vytis, gintis: Aš jį noku, t. y. pagenu J. Tu nokei, t. y. pasku ano bėgai, gineis J. Ginte… …
88paeiti — paeĩti 1. intr. einant palįsti (po kuo): Paeimi po kuo SD259. Paeĩna po tiltu Lp. Po stogu paeĩti KBI43. 2. intr. neilgą laiką, neilgą tarpą eiti: Aš dar paėjaũ kelis žingsnius į priekį NdŽ. Keliaujant teko po keletą kilometrų pavažiuoti ir… …
89paimti — paim̃ti, pàima (pàema), pàėmė I. tr., intr. 1. pačiupti, pastverti ranka, pirštais, dantimis, kokiu įrankiu: Daugelis vartė rankose paimtus ginklus J.Balt. Paimk dainyčią (milžtuvę) ir nueik palaidyk karvę Lzd. Paimk raktelius, padėk… …
90pakabus — pakabùs, ì adj. (4) 1. Pp, Vgr su kuriuo galima daug pakabinti, paimti; geras, patogus kabinti: Imk, čia pakabì šakė Rs. Ale svečio peilis pakabùs (taip sako šeimininkė svečiui, per storai tepančiam sviesto ant duonos). – Namie dar… …
