eiti
101skrieti — skrieti, ja (skrẽja OGLIII215), jo (skrėjo OGLIII215) NdŽ, skriẽti, ja (skrẽja Jn, Š, NdŽ, Kv, Rt, na [K], Dsn; M, mia Grv), jo (skrė̃jo Š, NdŽ, skrìnė Dsn, mė Grv) K, Š, NdŽ, Vvr; L 1. intr. K, DŽ suktis, judėti ratu: Ana skrieja, t. y …
102slidus — slidùs, ì adj. (4) Rtr, Š, DŽ, NdŽ, slydùs (4) TŽI363(Jms), Rtr, NdŽ, Grg, Kv; I 1. SD341, R178,311, MŽ238, N, K, LL228, Šts, Akm mažos trinties, lygus, glotnas (apie paviršių, ant kurio sunku išsilaikyti): Glitus kelias slidùs J. Paledijo,… …
103slinkti — sliñkti, sleñka ( a Zt, sta, slenkia R), o (sleñkė) intr. K, Rtr, Š; H, N, I, Sut, L 1. lėtai judėti, stumtis iš vienos vietos į kitą: O tos vilnys, in kraštą beslinkdamos, išneša tas angelėlių ašaras V.Krėv. Audeklas sliñksta per veleną… …
104spausti — spausti, spaudžia, spaudė Š 1. tr., intr. SD185, SD31,289, H167, R, MŽ, K, I, KŽ svoriu, jėga slėgti, sloginti: An tų virbų ritini akminis, kad spaustų [merkiamus linus] Vž. Kailiniai dideliai sunki, pečius mun spauda Vkš. Patalai svyrna ant… …
105spirti — spìrti, ia, spyrė 1. intr. R, MŽ, Sut, I, K, L, Rtr, Š, Trk, Str smogti, mušti koja: Spyrė į užpakalį ir išvarė DŽ1. Ašvienis spyrė jaijai patvykst J. Jauna karvelė, ana spìrs, nepamilš nėkas Sd. Mūsų karvė nèspira: nors atsigulęs milžk Krž.… …
106sutikti — sutìkti; Q627, H, N Rtr, L 1. intr. sutapti (glaudžiant), sueiti: Aliejus sėsta ir par sutikusius šulus, o [v]anduo – ne Šts. Jei tiktai visu mažiausis krislelis nesutiks kaip reikiant, sprogymė padžiūs S.Dauk. Kaip čia suriši, ka galas su galu… …
107taip — 1 taĩp adv. K, Š, KŽ, FrnW; H, R, MŽ, Sut, L, K.Būg 1. tuo būdu (apibendrinant pasakyto ar iš konteksto suvokiamo veiksmo atlikimo būdą): Taĩp bet kas gali padaryti DŽ. Šis uždavinys sprendžiamas ne taĩp DŽ. Taip daryk Rtr. Išsitraukė… …
108tikti — tikti, tiñka (tiñkma LD352(Dv), teñka LzŽ), tìko KBII159, K, Š, K.Būg, FrnW, DrskŽ; H, R, MŽ, N, L, Rtr 1. intr. DŽ, NdŽ, KŽ būti atitaikytam, tinkamam, geram: Tie akilioriai man netiñka prie akių (nematau su jais) Jnšk. Raktai netiko į… …
109trūkti — trūkti, sta ( a, truñka Msn); o intr. K, DŽ; R, MŽ 1. OsG13, Sut, SchL134, KBII149, K, Rtr, KŽ atsiskirti, atsidalyti, pertrūkti į dvi ar daugiau dalių: Bet atsitiko nelaimė – trūko Rožytės karolių vėrinėlis, ir visi karoliai pabiro J.Paukš.… …
110tęsti — tę̃sti, ia, ė ( o Dbč, Pls) K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; SD113, SD28, R, MŽ, Sut, N, M, L 1. tr. I, Grv tempiant daryti ilgesnį, platesnį, didesnį: Jei trumpas, tę̃sia Prl. Petneša gumulastinė, kaip tęsi, tįsta, kaip atleidi, susitraukia J. Kailį, skūrą… …
