dyrėti
1dyrėti — dyrėti, dỹri (dỹro), ėjo intr., dy•rėti 1. [K] žiūrėti ko nors laukiant, tykant, smaksoti, spoksoti: Aš iš už kertės dy•rėjau, ką jie (broliai) veiks, dirbs J. Dyrėk nedyrėk, užu tavęs neisiu! Ut. Ažu stalelio sėdėdamas, kai šunelis dyro Slk. 2 …
2dyrėti — vksm. Vi̇̀są tą̃ lai̇̃ką ji̇̀s prasižiójęs dyrėjo, ar neužki̇̀bs kokia nórs žuvẽlė …
3atsidyrėti — išlįsti iš debesų; patekėti: Gal bus lietaus – saulė atsidyrėjo (išlindo iš debesų prieš leisdamasi) Kb. Leidos saulelė vakarėliuos, atsidyrėjo pusrytėliuos Sn. dyrėti; atsidyrėti; išdyrėti; padyrėti; pradyrėti …
4dyroti — dyroti, o, ojo K žr. dyrėti: 1. Brolis kampe dyro kaip vilkas, t. y. stovi arba sėdi tykiai, neeina prie svečių J. Ko dyrai, galvą nuleidęs: yra ką pasikinkyti ir ką pasijungti, eik į žentus J. Ko taip dyrai, pasirėmęs ant tvoros? Vv. Šuva dyro,… …
5dyrėjimas — sm. (1) → dyrėti 1: Tavo dyrėjimas nieko nemačis Ds …
6išdyrėti — intr. 1. išbūti tykant, spoksant: Dienų dienas išdyri prie to ežero Švnč. 2. ištūnoti, išbūti be darbo: Jis visą dieną pirkioj išdyrėjo – niekur nėjo Trgn. dyrėti; atsidyrėti; išdyrėti; padyrėti; pradyrėti …
7padyrėti — intr. palindėti, pabūti be darbo: Padyrėk būdoj – aš eisiu arklių apsidairyt Trgn. dyrėti; atsidyrėti; išdyrėti; padyrėti; pradyrėti …
8pradyrėti — intr. pralindėti, pratūnoti, prabūti be darbo: Pernakt pradyrėjau daržinėj ant šieno Trgn. Tik šiuos metelius kaip nors pradyrėt, o paskui jau bus ne bėda Vdšk. dyrėti; atsidyrėti; išdyrėti; padyrėti; pradyrėti …
