dvejinti
1dvejinti — dvẽjinti vksm …
2dvejinti — dvẽjinti, ina, ino tr. 1. dvigubinti, dvilinkuoti: Aš dvẽjinu virvę, t. y. dvilinką sulenkiu J. 2. skirti į dvi dalis: Ing dvi dali skiriu, dvejinu SD48. | refl.: Jam akyse viskas dvẽjinas BŽ111. 3. refl. kilti dvejonei, būti neaišku: Ir vėl… …
3dvailinti — dvaĩlinti ( yti), ina, ino tr. 1. Š dvejinti, dvigubinti, dveilinti. | refl. prk.: Žodžiai ir darbai jojo nesidvailins rš. 2. prie vienkinkio vežimo kinkyti iš šalies (kitą arklį), gretinti: Dvaĩlinti arklius BŽ111. dvailinti; apdvailinti;… …
4dvejinimas — dvẽjinimas sm. (1) [K]; SD447 → dvejinti: 1. Viena sluoksnos dvejinimo mašina lengvai gali aptarnauti dvi sistemas rš. 2. refl. Diplopia – dvejinimasis akyse EncVI995. Lipti žemyn jam dėl dvejinimosi esą keblu P.Aviž. dvejinimas; sudvejinimas …
5dvilypuoti — dvilypuoti, uoja, ãvo tr. 1. J dvailinti, vieną prie kito pripančioti: Nėkaip negaliu arklių išganyti, reikės jau pradėti dvilypuoti Up. 2. dvejinti, dvigubinti. | refl.: Visi daiktai kaip blankūs šešėliai dvilypuojasi tavo regėjime V.Myk Put.… …
6išdvejinti — išdvẽjinti tr. BŽ470 išskirti. | refl.: Vinkšnai būdingos retai išsidvejinančios šoninės lapo gyslos rš. dvejinti; išdvejinti; padvejinti; sudvejinti …
7padvejinti — padvẽjinti tr. padvigubinti: O padvejinkit, dvejopai atiduokit pagal darbų jo GNApr118,6. dvejinti; išdvejinti; padvejinti; sudvejinti …
8pusinti — pùsinti, ina, ino tr. pusiau skirti, dvejinti …
9sudvejinti — sudvẽjinti tr. sudvigubinti: Dvigubi langai arba kad ir viengubi sudvejintais rėmais dėl nuolat tarp stiklų esančio oro sluoksnio yra geras šilumos izoliatorius rš. Pėstininkai sudvejino būrius, kad būtų kur praeiti raiteliams rš. Neužkentėkite… …
