dusinti
1dusinti — dùsinti vksm. Ligónį dùsina saũsas kosulỹs …
2dusinti — dùsinti ( yti), ina, ino tr., dusìnti, ìna, ìno 1. K trukdyti kvėpavimą, alsinti, smaugti: Troškulys dusìno ligonį J. Mane kosulys baisiai dùsina Gs. Nedùsin arklio Dglš. Ant lauko toks vėjas, i teip dùsina Ps. Jau mane baigia laumė dusyt …
3apdusinti — apdùsinti tr. K apalsinti, kiek nuvarginti: Apdusinu arklį SD206. dusinti; apdusinti; atsidusinti; išdusinti; nudusinti; padusinti; pridusinti; sudusinti; uždusinti …
4atsidusinti — atsidùsinti atsidusti, atsikvėpti: Vakare sunkiai atsidùsino ... ir ištarė BM192. dusinti; apdusinti; atsidusinti; išdusinti; nudusinti; padusinti; pridusinti; sudusinti; uždusinti …
5dusenti — dusenti, ẽna, ẽno tr. dusinti, troškinti: Anas dusẽno jus visąnakt Brsl …
6dusinimas — dùsinimas sm. (1) K → dusinti 1: Čia ne važiavimas, tik arklių dùsinimas! Pn. Gal prieš lietų toks dùsinimas Kp …
7dusyti — dusyti, dùso, dùsė, dùsyti, ija ( yja), ijo ( yjo) žr. dusinti: 1. Dùso jį galvažudžiai J. 2. refl. Ką čia dùsyjys, vis tiek nepakelsi Skdv. dusyti; pridusyti; uždusyti …
8dūksenti — dūksenti, ẽna, ẽno intr. dusinti: Dūksẽna, oro nedagaunu Pj …
9išdusinti — išdùsinti 1. tr. dusinant išnaikinti: Niemčiai išdùsino vėžius Pls. Vilkas avis išdusino rš. | refl.: Beveik visi žąsukai išsidùsino (išnyko, išstipo) Brt. 2. refl. išsitrenkti, išvykti: Kap užvažiav[o], tai tik apie kokią dvyliktą valandą… …
10kakariezinti — kakariẽzinti ( yti), ina, ino tr. smaugti, dusinti, pjauti: Vištos kudakino, tarytum jas žadėjo kakariezyti Db …
