drauge
91Žemyna — Žemýna dkt. Žemėpatis ir Žemýna draugè globójo laukùs, vi̇̀są augali̇̀ją, gývulius, sodýbas, jų̃ gyvéntojus …
92abuodu — abuõdu, abiẽdvi num. card. žr. abudu: Abuõdu jau paseno Pin. Buvom abuõdu drauge Brž. Lazda turi abuõdu galus Grž. Abiẽdvi seserys ištekėjo Lnkv. Abiẽdvi šėrė po juodbėrą žirgą KlpD92. Abiẽdviejų (abuõdviejų, abùdviejų) kal̃tės yr Gs.… …
93ankstininkas — ankstiniñkas ( inỹkas), ė smob. (2) kas anksti keliasi: Ankstinỹkas gaidys visą draugę ankstickutėliai sukelia darban Rod …
94antriešis — añtriešis sm. (1) 1. papuošalas, nešiojamas ant rankos riešo: Jo mėgta ir papuošalai: drauge su kaulais randa ir kriauklių, iš kurių dirbta kaklo grandinėlės ir antriešiai J.Jabl. Žalvarinis antriešis Vr. 2. rš dėl šilumos ant rankos riešų… …
95apdrauginti — apdraũginti tr. sujungti į draugę: Žmogus, pagal jų nuomonės, yra apdraugintas, protingas gyvolis Jn. drauginti; apdrauginti; pridrauginti; sudrauginti …
96apiplepėti — apiplepėti, apìplepa, ėjo 1. tr. apšnekėti, aptarti: Tai jau jūs ten viską apiplepėjot Kp. 2. tr. ką bloga apie kitą pasakyti, apkalbėti: Į akis draugė, o ten nuėjus visaip mane àpplepa Kt. 3. refl. ilgai užtrukti plepant: Apsiplepėjau, dabar… …
97apkibti — apkìbti 1. intr., tr. aplipti, prisikabinti iš visų pusių: Par arimus einant, labai kojos apkim̃ba Šll. Nedėk kepurę į lovą – pūkais apkìbs Up. Radęs krūvą sausų lapų, ridinėjas juose patol, pakol visas apkimba Blv. Atsikėlė paršas iš migio,… …
98aplumzdokuoti — tr. išbarti ar primušti (?): Tėvas apsčiai sūnų aplumzdokavo ir daugiau niekad nesivežė drauge BsPIII97. lumzdokuoti; aplumzdokuoti …
99apriboti — tr. 1. Š, Z.Žem apibrėžti, nustatyti ribą. 2. iš kraštų apsupti, apjuosti: Ant lapų – pilkšvos, kampuotos, lapo gyslutėmis apribotos dėmės rš. Tą lygumą apriboja nuo saulėtekio ir saulėleidžio slėnesnės pelkių vietos su šaltiniais LTI315. 3.… …
100apsikopoti — tr. išsirinkti, vesti: Manai, kad ten taip, kaip prie sodiečių? Apsikopojo vieną, tai ir per visą amžių drauge LzP. kopotis; apsikopoti …
