draskyti
41drengti — 1 drengti, ia, ė, dreñgti BŽ118 1. tr. nešiojant plėšti, draskyti, gadinti: Aš drengiu drabužį, t. y. dėvėju tuo trūkiu J. Po medžius belaipiodamas, tik drabužius drengi Vdk. Batus dar neseniai pirkau, o jau bengu drengti Slnt. 2. tr. brūžinti,… …
42driksčioti — driksčioti, ioja, iojo 1. intr. plyšinėti: Driksčiojo po biskį, ir perplyšo pažemys [sijono] Rdm. 2. tr. po truputį draskyti, driksėti: Katė nagais driksčioja duris Rdm. 3. intr. euf. pirsčioti: Driksčioja kai kumelioškinas Vlk …
43driksėti — 1 driksėti, drìksi, ėjo 1. intr. plyšinėti: Kap tik žengiu, tai ir drìksi andarokas (senas, siauras) Rdm. 2. tr., intr. po truputį, pamažu draskyti ar pjauti: Klausau, kas čia naktį drikst, drikst, o čia katė drìksi Grl. Ką čia su tokiu… …
44driliuoti — ×driliuoti, iuoja, iãvo (l. drylować) tr. 1. grąžtas gręžti: Geležį driliuoja drilium Krsn. 2. (linus) šukuoti: Apačią [šepečių] primynei su koja i driliuosi linų saują Eig. 3. plėšti, draskyti: Nedriliuok kelnių pasilipęs ant toros Pln.… …
45driokoti — driõkoti, oja, ojo tr. draskyti, plėšti, laužyti, mindžioti, trypti: Iškada driõkoti varpos Sb. Nedriõkok ievų: gražiai raškyk Kp. Karvės labai ganyklą driõkoja Vdk. ║ siaubti: Leisti driõkoti miestą BŽ330 …
46drioskoti — drioskoti, oja, ojo tr. skusti, draskyti: Duok vaikam varus (karteles grebėstams) drioskotiej Ktk …
47erkoti — er̃koti, oja, ojo tr., erkoti, oja, ojo plėšyti, draskyti: Žiūrėk – vaikas knygą er̃koja! Slm. Vėjas erkoja stogą Kp. Ana, jau šuva vaikui kelnes erkoja Alv …
48gremžti — gremžti, ia ( džia, da), ė ( dė) K 1. tr., intr. ruopti, drožti, skusti, brūžuoti, draskyti: Giltinė su dalgiu, nei seną gremždama barzdą, būrams tuo visiems visur ištuštino pievas K.Donel. Garlaivis, rodosi, įsispirs visomis keturiomis ir gremš …
49irti — 3 ìrti, ìria, yrė 1. tr. varyti laivelį irklais, plukdyti: Valtį ìrti K. Irkit laivą (irkitės) čionai J.Jabl. Sesulę irsim, viešnelę irsim, margas skryneles pervožysim TDrIV13. Yrėjam liepė, kad irtų laivą nuo pakraščio BsPII300. 2. intr. DP78 …
50išdraskyti — tr. 1. išardyti: Arklys visą statą rugių ištaršė, išdrãskė Rm. Vė[ja]s išvartė išdrãskė kupsčius šieno Vvr. Tvorą seną išdraskyk, o naują užtverk J. Vaikai varnos lizdą išdrãskė Dkš. Sukursi ugnelę – rasi išdraskytą NS606. | Skolinykai namus… …
