draskyti
91pervažiuoti — K, Š, NdŽ, KŽ, pervažiuoti Rtr; Q536, SD295, L 1. tr., intr. R201,206, MŽ268,273, N, J, DŽ važiuojant per ką patekti į kitą pusę: Upė nebuvo ištvinusi, par brastvą suvisam lengviai parvažiavom Vkš. Pervažiavo gronyčią i namo ataskutė Ml. Per… …
92pjauti — pjauti, na ( ja), pjovė 1. tr., intr. SD331, H, R314, K peiliu ar pjūklu rėžti, atskirti, dalyti į dalis: Su peiliu pjauk, žirklės neims [kartono] Vb. Kaip pjovė žuvį, ir išlėkė koks blizgantys daiktas LTR(Ds). Ėjome į paežerę vytelių pjauti rš.… …
93plucinti — plùcinti, ina, ino, plucìnti, ìna, ìno 1. tr. judinti, tampyti, purtyti, kratyti: Sniegus nuo skverno, žambo plùcinu J. Plùcink miegtantį, kad keltum J. Šuva užpuolęs kad plùcina, kad plùcina vištą, net plunksnos dulka Škn. Vėjas plùcina …
94plucoti — plùcoti, oja, ojo tr. draskyti: Ko tą vaiką plùcoji kaip vanagas vištą?! Grg …
95plunkti — plùnkti, ia, ė 1. tr. Skd, Als pešti plunksnas: Tu plùnki vištą J. Vanagas vištą plùnka Kv. 2. tr., intr. Šts mušti: Pati vyrą plunka J. Gausi plùnkti Skd. | refl.: Anuodu plùnkas Ms. Ką čia plùnkatės kaip du gaidžiu! Sg. Čia dideli… …
96plunšinti — plùnšinti, ina, ino tr. Als 1. draskyti, plėšyti: Velėnas plùnšina su ekėčiomis J. 2. purtant dulkinti: Plùnšina apsiaustą Lkv. plunšinti; išplunšinti; suplunšinti …
97plustinti — plùstinti, ina, ino tr. 1. daryti, kad plustėtų, krutėtų: Sūkuriuoja nepalankus vėjas, keldamas vandenį, plustindamas bures rš. Ranka virpa, šaukštą plùstina, negaliu pavalgyti Šts. | refl.: Popieris nuo vėjo griovy plùstinas – ka pasibaidė… …
98plėšti — plėšti, ia (plẽšia), ė, plė̃šti caus. plyšti. 1. tr. Skd, Nmk, Ukm, Dsn drėksti nuo paviršiaus, lupti (žievę, luobą, odą): Karklus plėšiam ir pinam vyžus Švnč. Ožkos karklus plėšia, vilkas paršą neša A.Strazd. Svetimame miške bene kirtai medžius …
99plėšyti — plėšyti, o ( ija), ė ( ijo) iter. plėšti. 1. SD45,361, DP85, N, K, I, J, Grž, Rs, Ad draskyti į gabalus: Taip po gabaliuką plėšyti, plėšyti ir mesti į laužą J.Gruš. Tėtytei laišką parašyk – kam gi plėšai tokį gražų popierėlį! Pnd. Spurganų nereik …
100popierius — põpierius (l. papier < lot.) sm. (1), põpieriai pl. (1) 1. sing. Sut, N, K, Grg tam tikras gaminys iš medžio, skudurų ir kt. rašyti, piešti, spausdinti: Knygrišystės darbams reikia turėti įvairių rūšių popieriaus rš. Senų kningų popierius… …
