draskyti
121rėženti — rėženti, ẽna, ẽno tr. draskyti, braižyti: Tai šuo su nagais rėžẽna duris Vdk …
122rėžyti — rėžyti, o, ė iter. 1 rėžti. 1. DŽ pjaustyti į gabalus, raižyti, karpyti: Reikia jau rėžyti plonosios drobelės, tekėti už bernelio LTR(Plv). Kap sesulės drobes rėdė, dar man nerūpėjo, kap martelės drobes rėžė, tai jau man parūpo (d). Vrn. Neturiu… …
123skabyti — skabyti, skãbo, skãbė tr. BŽ624 1. Sut, K, M, L, Rtr, Š, MitI19(Rg), Ser, DŽ, Kv, Ktč, Ms, Žd, Lkž skinti, raškyti: Ana skabo žirnių ankštis, obalius, uogas, liepos žiedus, sudžiūvusius lapus svogūnų J. Martynas atradęs Kuzmį skabant miežių… …
124skersti — 1 sker̃sti, sker̃džia ( ta LD338), sker̃dė ( o) tr. 1. R, N, K, BzB323, M, L, Mžš, Sdk, Dkš pjauti (ppr. kiaulę): Jis šįryt sker̃dė penėtą meitelį J. Karves gi pjauna, o sker̃džia kiaules Sml. Sker̃sma kiaulę – prašom ant skerstuvių Kp. Sker̃džia …
125sudraskyti — tr. 1. SD322, R suplėšyti, suardyti: Kas tau kepurę sudrãskė? Rdm. Vanagas vištą sudrãskė Vvr. Piemens sudrãskė mano lizdelį JD711. Vos per kelias dešimtis žingsnių nuo ąžuolo atsitolino, perkūnas tvinkst, spyrė į tą medį ir sudraskė M.Valanč …
126sukibti — sukìbti intr. 1. sulipti į vieną daiktą, susijungti: Ilgai raštuose bežūdams, pasergėjo vieno[je] vieto[je] sukibusius lakštus M.Valanč. Klejuojamas dirbinio dalis reikia suveržti, kad juo sukibtų rš. Sukibo prie kits kito N. Pyragai po pečiumi… …
127sunikti — 1 sunìkti intr. 1. visiems, daugeliui smarkiai imtis ką daryti, įsitraukti į kokį veiksmą, darbą: Daug žmonių dabar į rugius sunìko Grg. Sunìko žvirbliai į kviečius Jrb. Ale kad sunìko visi draskyti! Slnt. Ka sunìko visi, i neliko dobilų… …
128sutargoti — 1. refl. imti vienam kitą draskyti: Kad susitargojo šunes! Al. 2. tr. Ob sutaršyti, suvelti. targoti; atitargoti; patargoti; sutargoti; užtargoti …
