draskyti
101pradraskyti — tr. 1. draskant padaryti skylę, žaizdą ir pan.: Vė[ja]s stogą pradrãskė Vvr. Nesigremžk, pradraskysi [šašą], ir vėl kraujas bėgs Rdm. | refl. tr.: Nebepaskumbi užsiūti, veizėk, i vėl bepareitąs kelnes prasidrãskęs! Vvr. Jau vėl prasidraskei… …
102pridraskyti — tr. 1. daug priplėšyti: Pilna gryčia pridraskyta popierių Rm. Pridrãskė daug plūksnų Grv. Obeliukų pridrãskė vėjas Pc. | refl. tr.: Prisidrãskė kišenes pupų ir nuejo ėsdamas Vvr. 2. gerokai apdraskyti, apkandžioti: Šuva pridrãskė vaiką Jnšk.… …
103pucuoti — ×pucuoti, uoja, ãvo (plg. vok. putzen) tr. 1. N, K, J, Alk valyti, švarinti: Kelnes pucuo[ja] – musėt, į vakarelį eis Šll. Reik ir tankiai galvijus maudyt ir pucuot prš. Reik pucuoti žirgeliai ir atkelti varteliai LTR(Plv). Savo bėrą žirgelį… …
104purinti — pùrinti ( yti), ina, ino tr., pū̃rinti ( yti K) K, purìnti, ìna, ìno žr. purenti: 1. S.Dauk Sliekai purina ir tręšia žemę rš. Purink duoną, pyragus gerai minkydama J. 2. N, K Patalynę purìna, kad būtų nesuplokštusi J. Supliuškusį priegalvį… …
105purkalyti — ×purkãlyti, ija, ijo (nlt.) tr. draskyti …
106purkuoti — purkuoti, uoja, ãvo 1. intr. BŽ252, Varn murkuoti, murkti: Katė miegodama purkuoja J. Katinas purku purku purkuo[ja] Vkš. 2. tr. Kl vaisinti, niurkyti: Gaidys vištas purkuo[ja] Dr. 3. tr. draskyti, pešti: Gaidys vištą purkuo[ja], t. y. peša J.… …
107purkšt — pùrkšt interj., pur̃kšt K, BŽ457, Als 1. čirkšt (perplyšimui, perplėšimui žymėti): Užkabino už šakos, kelnės pùrkšt Dkš. Daviau šliurę į akmenį, pùrkšt ir parskėliau išilgai Skr. Tuo[j] jie purkšt tą laišką i pradė[jo] skaityt LTR(Šn). Pùrkšt …
108purlioti — pùrlioti, ioja, iojo, purlioti, ioja, iojo J šnek. 1. tr. draikyti, velti, draskyti: Nepùrliok tos knygos! Šk. Še lauk, nepùrliojęs žiursto! Slv. 2. tr. pliurkšti, turlinti: Gana pùrliot buzą! Grv. 3. refl. J1, N, [K], LVIII421 lėtai …
109purtalyti — ×purtãlyti, ija ( yja), ijo žr. partalyti. 1. tr. draskyti: Šuva padlyną tebepurtãlija pakluonėj Grž. Kam purtalyji tą škurlį! Kair. 2. intr. su garsu valgyti, ėsti, pliurzinti: Žąsiukas, galvą inkišęs lovelin, purtãlyja Prng. Vaikas bliūde… …
110purtyti — pùrtyti, o ( ija, yja [K]), ė ( ijo, yjo [K]) 1. tr., intr. smarkiai judinti į šalis, aukštyn ir žemyn, kratyti: Pùrtau grūšią, obelę J. Vėjas piktai purtė juodas šlapias šakas virš mano galvos rš. Juodai apsirengęs žynys išeina į ratą,… …
