draskyti
11apdraskyti — tr.; SD63 apiplėšyti, apardyti: Kas tau skvernus apdrãskė? Kt. Šuo pasiutęs piemenis ir galvijus apdrãskė (apriejo) Tat. Bjaurybės vaikai visus žolynus apdrãskė (apskynė) Rdm. Ankštys kaip nageliai, o pupos jau apdraskytos Vvr. Laivas buvo… …
12apkabinėti — iter. dem. apkabinti: 1. Š Karininkai, išėję į žygį beveik paaugliais, grįžo suvyriškėję karo ore, apkabinėti kryžiais P.Cvir. Apkabinėjo baltiniais visas tvoras Skr. Kabykla rūbais apkabinėta rš. 2. M Bernelius mažus apkabinėdamas bylojo DP500.… …
13argoti — argoti, oja, ojo tr. mušti, plėšyti, draskyti: Net širdį sopa, kap ėmė anas jį argot Arm …
14arkoti — ar̃koti, oja, ojo tr., arkoti, oja, ojo draskyti, plėšyti: Tokios didelės vėtros baisiai ar̃koja stogus Vb …
15arkyti — arkyti, ar̃ko, ar̃kė tr. 1. darkyti, niekais versti, draskyti: Nearkyk man žolynėlių Lnkv. 2. refl. B, S.Dauk šėlti, draskytis, kraipytis, maivytis; pyktis: Mūsų dukrelė nebežino kaip besiarkyti, greit pradės ir lūpas tept Lnkv. Eik į šalį… …
16aršyti — aršyti, ar̃šo, ar̃šė tr. uržyti, aržyti, draskyti, gadinti: Ar̃šo taršo gyvenimą, nemožna gyvent Bsg …
17aržyti — aržyti, ar̃žo, ar̃žė tr. draskyti, raižyti …
18atidraskyti — tr. 1. draskant atplėšti: Kambarius atidrãskė, atplėšė Mžš. Kiaulės atidrãskė duris ir išlindo Jnšk. | refl. tr.: Katė atsidrãskė duris ir įlindo Ėr. Tas katinas atsidraskỹs šėpą Pc. ║ tąsant atitraukti: Jo neatidraskysi nuo lango Plv. | refl …
19braižyti — braižyti, o, ė, braižyti, braĩžo, braĩžė iter. brėžti. 1. rėžyti, draskyti: Nauji marškiniai nugarą braižo Grg. Katė su nagais braižo J. Mano akėčios dirvą braižo JD150. Vaikai, nebraižykiat stalo Grg. ^ Akyse laižo, už akių braĩžo Jnš. ║ refl …
20brancyti — ×brancyti, ija, ijo (nlt.?) tr. [K] žiauriai su kuo elgtis, draskyti, mušti …
