drąsumas
1drąsumas — drąsùmas dkt. Neapsãkomas drąsùmas …
2drąsumas — drąsùmas sm. (2) K, drą̃sumas (1); R → drąsus 1: Ir drąsumas tų driskių taip stačiai kalbėti! J.Jabl. Drąsùmas neišpasakytas! Srv. Tai būta drąsùmo – pamatė svetimą žmogų ir lenda užpečkin (iron.) Rdm. Tas kvailys nieko savo neturi, tik vieną… …
3teisauti — teisauti, auja, avo intr. būti teisiam, teisingam: Žymesniuosius žmones iš kitų tarpo išskiria dorovingas vyriškumas, – drąsumas teisauti ir drąsauti, drąsumas teisingiems ir drąsiems būti J.Jabl …
4diegas — sm. (3), diẽgas (4) 1. R ką tik išdygęs iš sėklos augalo stiebelis, daigas: Diegas iš grūdo lenda, iš bulbės J. Diegą leisti K. Miežiai su diegaĩs Dkš. Reikia diegùs nuo bulbų nulaužyt Švnč. Ir štai diegai pasipila iš dirvos A.Vencl. Kai… …
5drąsa — 1 drąsà sf. (4) K; MŽ neturėjimas baimės, drąsumas, drąsybė: Kokia sesės drąsà J. Neturiu drąsõs pasakyti BŽ131. Dėl drąsõs išgerk stikliuką ir eik Rm. Išmauk burną ant drąsõs Užv. ^ Drąsos reik su ubagais muštis (drąsus dažnai rizikuoja) B …
6drąsenybė — sf. (1) drąsa, drąsumas: Tas daiktas tave žadina į darbą ir priduoda tau drąsenybės brš …
7drąsis — drą̃sis sm. (2) Š, Skd, Skr drąsa, drąsumas: Kas vagies drą̃sis! J. Kas anos (lapės) drąsis, kad randa žąsis, po ertus laukus padaro juokus D103. Pasiutęs ano drąsis kariauti priš pasaulį! Šts. Begalinis drą̃sis, kiaulės akis turì Slnt …
8drąsybė — sf. (1), drąsỹbė (2) Grl, drą̃sybė (1) Dk; SD344 drąsumas, drąsa: Mat ką padaro, vaike, drąsybė – arklys ir išmušė dantis Pc. Ir drąsybė to vaiko – įsisukęs pačion vyšnios viršūnėn Slm. Begalinė to senio drąsybė Rdn. Iš tikro drąsybė žmogaus,… …
9drįsavimas — sm. drįsimas, drąsumas: O ką veikia velinas, žinodamas žmonių drįsavimą, neatbojimą ir nesisaugojimą gyvenime? BPI302 …
10kabrastis — ×kãbrastis, ies (rus. xpaбpocть) sf. (1), kabrastìs, iẽs (3b) Ds drąsumas, narsumas, vikrumas, sumanumas: Ir seniokas savo kãbrastį prie darbo rodo lyg giltinę vydamas Ds. Ot neregėta kãbrastis: kaip tik čiupo, tuoj parmetė Rk …
