dorovingas
1dorovingas — dorovi̇̀ngas, dorovi̇̀nga bdv. Dorovi̇̀ngas gyvenimas …
2dorovingas — dorovìngas, a adj. (1), dorovingas (1) turintis dorovės: Visas jo gyvenimas buvo dorovingas J.Jabl. Dorovingam žmogui ir sveikatos silpnumas nereiškia tiek, kiek kitam Vd. dorovìngai adv.: Dorovìngai pasielgti DŽ …
3dorovingumas — dorovingùmas sm. (2) → dorovingas: Žmogus nustoja ten dorovingumo rš …
4dorovė — sf. (1) dora, moralė: Tas žmogus buvo didžios dorovės (didžiai, labai dorovingas) J.Jabl. Dorovės laužytojas BŽ18. Komunistinės dorovės pagrindą sudaro kova už komunizmo sustiprinimą ir galutinį įgyvendinimą (sov.) rš …
5moralus — moralùs, ì adj. (4) dorovingas, padorus: Moralùs žmogus DŽ. moraliaĩ adv. DŽ …
6tarpas — 1 tarpas sm. (1) K, Š, NdŽ, (3) LKAI55, Drsk, tar̃pas (4) Skp, Brž, (2) NdŽ; H 1. R, MŽ, Sut, N, Amb, L, VĮ, Rtr, KŽ daiktus skirianti erdvė, vieta: Tarpas skiria ir jungia: jis yra tarpinis plotas ir bendra erdvė FT. Tarpas tarp eilučių NdŽ.… …
7teisauti — teisauti, auja, avo intr. būti teisiam, teisingam: Žymesniuosius žmones iš kitų tarpo išskiria dorovingas vyriškumas, – drąsumas teisauti ir drąsauti, drąsumas teisingiems ir drąsiems būti J.Jabl …
8valingumas — valingùmas sm. (2) DŽ, NdŽ → valingas: 1. Svarbiausias kurio nors veiksmo valingumo įrodymas yra pasiryžimo įvykdymas rš. 2. Valingumas yra dorovingumo ugdymo sąlyga, nes bevalis žmogus negali būti dorovingas rš. Valingùmas remiasi ne tik… …
9šventeiva — scom. (1) BŽ507,597, NdŽ, DŽ1 menk. kas dedasi šventuoliu, religinis ar moralinis veidmainys: Nenorėk būti per daug dorovingas kaip tas išsilaižęs šventeiva V.Myk Put. Šventeivos veidas BŽ409 …
10a stalwart man — sveikuolis statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Sveikas, neturintis dvasinių ir fizinių negalių, ligų, skausmų, dorovingas, skleidžiantis gėrį ir grožį žmogus; žmogus, kuriantis ir tobulinantis save fiziškai ir dvasiškai Visatos… …
- 1
- 2
