davinėti
1davinėti — davinėti, ėja, ėjo K, J 1. iter. dem. duoti 1: Ir pinigų davinėjo, bet tas nieko neėmė BM207 Silkių davinėj[o] ėst Zt. | refl.: Davinėtis kits kitam K. ║ šerti: Reik eit paršiukam davinėt Zt. ║ sakymu pateikti: Visokių patarimų žmogui davinėjo Pt …
2davinėti — vksm. Davinėjo jám pinigų̃ …
3apdavinėti — iter. dem. apduoti 3: Apdavinėja [žmones] prieš valdžią Lp. davinėti; apdavinėti; atidavinėti; įdavinėti; išdavinėti; nudavinėti; padavinėti; pardavinėti; atpardavinėti; …
4apmėtyti — tr. 1. R160, K, Š iter. apmesti 1: Arklys nei obuoliais apmėtytas N. Nei kvietkoms apmėtytas N. 2. apsvaidyti, turint tikslą suduoti, užgauti: Apmėtė akmenim iš pykčio Ds. Kaip pagaliais apmėtė, išlojojo visokiais žodžiais Skdt. 3. apsodinti… …
5atidavinėti — tr. 1. K, Gs iter. dem. atiduoti 3: Atidavinėk po truputį skolą J. 2. išnuomoti: Anas iš pusės atadavinėja Ad. 3. siūlyti, sutikti parduoti: Pirma už tris šimtus man atidavinėjo Pc. 4. ruoštis išleisti už vyro: Aš girdėjau, kad anas dukterį… …
6atpardavinėti — iter. dem. atparduoti: Pirkta atpardavinėti BŽ363. davinėti; apdavinėti; atidavinėti; įdavinėti; išdavinėti; nudavinėti; padavinėti; pardavinėti; atpardavinėti; …
7dalioti — dalioti, ioja, iojo tr. dalinėti, davinėti: Nieko nedaliojai tam paršui, o sveikas Rd …
8dalyti — dalyti, ìja ( ỹja K, dãlo), ìjo (dãlė) tr. R 1. skirstyti į dalis: Dalyk tai į tris dalis K. Jie dalìja tarp savę pasipylę krūvą pinigų BM100. Gaudes (priebalsius) dalija į lūpines, gerklines ir dantines S.Dauk. Mūsų trijų vienas žirgas,… …
9dasčioti — dasčioti, ioja, iojo tr. po mažai duoti, davinėti: Ką čia dasčioji – duok užkart Gg …
10davelioti — davelioti, ioja, iojo tr. davinėti: Man irgi niekas veltui nedavelioja Žmt …
