dżin
1dzin — dziñ interj., dzìn cin, din (kartojant nusakomas skambėjimas): Galvoj kap kuznioj plaktukais duoda ir duoda: dzìn dzìn dzìn Sem. Dziñ dziñ ... išbirėjo raudonieji BM11. Dzin dzin! skamba varpas rš. Dzin dzin dzin paskambinę dalgį galąstuvu …
2dzin — Bendroji informacija Kirčiuota forma: dziñRūšis: nauja žodžio reikšmė Kalbos dalis: ištiktukas Pateikta: 2012 05 25. Atnaujinta: 2014 02 08. Reikšmė ir vartosena Apibrėžtis: ištiktukas abejingumui, kokio dalyko nesvarbumui reikšti. Pastabos… …
3džin — interj. žr. dzin: Džin džin džin... ir siūbterė[jo] iš jo pinigai kap iš maišo TDrIV294(Vlk). Džin džin stiklus pakeldami rš …
4dzin — dziñ išt. Dziñ dziñ skam̃ba varpẽlis …
5dżin — {{/stl 13}}{{stl 8}}rz. mnż I, D. u, Mc. dżinnie {{/stl 8}}{{stl 7}} gatunek wódki angielskiej produkowanej z jęczmienia, ryżu lub kukurydzy, o zapachu i smaku jałowca; jałowcówka <ang.> {{/stl 7}} …
6džin — džȉn2 m DEFINICIJA žestoko piće, irska rakija dobivena destilacijom prevrela koma žitarica, aromatizirana klekovim bobicama SINTAGMA džin tonik piće, džin pomiješan s tonikom ili sličnim pjenušavim pićem ETIMOLOGIJA engl. gin ← nizoz. genever ←… …
7dżin — m IV, D. u, Ms. dżinnie; lm M. y «wódka o smaku i zapachu jałowca, produkowana głównie w Anglii; jałowcówka» Kieliszek dżinu. ‹ang.› …
8džin — džȉn1 m <N mn džìnovi> DEFINICIJA 1. reg. etnol. div, gorostas, orijaš 2. mit. isl. prema islamskom vjerovanju nadnaravno biće stvoreno od plamena, demon, zao ili dobar duh ETIMOLOGIJA tur. cin ← arap. ǧinn …
9džin — gl. gin …
10džindžininkas — ×džiñdžininkas ( inykas), ė smob. (1) kas džindžę geria: Tas džiñdžinykas prisprogęs gulia girtas Šl. Kas pri davatkų priklauso, kas pri džiñdžininkų Krš …
