dėbtelėti
1debtelėti — dèbtelėti, ėja, ėjo Ss žr. dėbtelėti: Kuomet ne kuomet praeidama akimis dèbtelės Skd …
2dėbtelėti — vksm. Dėbtelėjo į manè ir nuė̃jo …
3dėbtelėti — dėbtelėti, ėja, ėjo intr. Trg, Ut piktai ar paniūromis pažvelgti: Jis dėbtelėjo į tolstantį draugą J.Avyž. Jis dėbtelėjo akim, eidamas pro šalį Rgvl. Praeidama dėbtelėjo į mane ir nuvim̃zdino sau Skr. Dėbtelėjo lyg į šunį Gs. Sutikau andai Joną,… …
4blėksterti — blėksterti, i, ėjo intr. 1. žybtelėti, blikstelėti: Užsikėliau – niekur gyvos ugnės, kad nor blėkstert! Lp. 2. dėbtelėti, sušnairuoti: Nepatiko bernui barščiai, blėksterėjo ir išėjo Brt …
5blėktelėti — blėktelėti, ėja, ėjo intr. dėbtelėti: Eidamas blėktelėja, nei kepurės nepakelia, rodos, kad nepažįstamas Vdk …
6delbtelėti — delbtelėti, ėja, ėjo intr. LTII69 iš paniūrų žvilgtelėti, dėbtelėti …
7dvilokštelėti — dvilokštelėti, ėja ( ia), ėjo intr. žvilgtelėti, dėbtelėti: Dvilokštelėk, pro šalį eidamas, ant jųjų, pamatysi, ką jiejie dirba J …
8dėbtelti — dėbtelti, ia ( i), ėjo žr. dėbtelėti: Nuleidęs akis vis tik dėbtelia Plv. Kada ne kada dėbtelia į akis ir vėl snapso nosį nukoręs Dkš. Eidamas pro šalį, dėbteli pro petį Grš …
9dėbtelėjimas — sm. (1) → dėbtelėti: Pamatys akių dėbtelėjimą iš už penktojo peties Vaižg …
10dėbterėti — dėbterėti, ėja, ėjo J žr. dėbtelėti: Marti dėbterėjo man į akis, bet, nieko nesakiusi, nuėjo į šalį Ldk. Kažin ko pyksta ant manęs: eidamas pro šalį tik dėbterėjo žvairom ir nuėjo Kp. Nei jis su nieku kalba, tiktai akim dėbterės tai į vieną, tai… …
- 1
- 2
