bylinėtis

  • 1bylinėtis — vksm. Daininiñkė bylinėsis su žiniãsklaida …

    Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • 2bylininkas — byliniñkas ( inỹkas), ė smob. (2) Š, bylininkas (1) Š; DP523 kas bylinėjasi, mėgsta bylinėtis: Bylininkas gali atvykti į teismą, bet nestoti GK1939,73. Pirmas bylininkas (labai mėgsta bylinėtis) B. Tuoj an teismą – toks bylinỹkas Ėr. Nebarkis… …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 3bylauti — bylauti, auja, ãvo 1. tr. kalbėti; žr. byloti 1: Ar tu tiki, jog tikrą čion kalbą išgirsi, katrą Ringauds, Utenis ir Vytauts bylavo? A1884,18. 2. refl. bylinėtis: Da bylãvomės apie du metu Gs …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 4bylinėti — bylinėti, ėja, ėjo 1. intr. plepėti, kalbėti: Dykas žmogus bylinė[ja] vaikščiodamas J. Anuodu broliu du slapčiai jį paskui sekė bylinėdamu, kaip galėtų anam avis paimti Ns1832,5. 2. intr. K teisme bylą kelti, teisybės ieškoti, ginčytis, vaidytis …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 5del — del̃ praep. su gen. (kartais dat.), del Š; B žr. dėl: 1. Del̃ jo ir skolų prisidariau Kt. Kiek aš del̃ jo privargstu, prikenčiu! Gs. Nieks del̃ jų neašaros Pc. Del̃ to aš gyvas į žemę nelįsiu Plv. Susipyko kaip vaikai del̃ kiaušinio Mrk. Del̃… …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 6išteisti — išteĩsti, ia (ìšteisia KŽ), ìšteisė tr. Rtr, NdŽ, FrnW, KŽ, SD1185 1. refl. KŽ bylinėtis kurį laiką: Aš su savo kaimynu visus metus išsìteisiau Š. 2. Ser teismo sprendimu grąžinti. | refl. tr.: Par teismus išsìteisė žemės ir tada apsiženijo… …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 7kemezuotis — kèmezuotis, uojasi, avosi bartis, ginčytis, bylinėtis: Visą laiką jie ten kèmezuojas ir kèmezuojas – baras, ginčijas, vajevojas, po sūdus tampos Škn …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 8kriukiuoti — 2 kriukiuoti, iuoja, iãvo 1. tr. Žvr mušti kriukiu. 2. refl. ginčytis, grumtis, bylinėtis: Kriukiuojas i kriukiuojas be užbangos Kl. kriukiuoti; apkriukiuoti …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 9laikyti — laikyti, laĩko, laĩkė K 1. tr. turėti, kad nenukristų, neištrūktų: Stovi mergelė prie jo šalelės, laiko rankelėj šilkų skarelę DvD407. Laikyti kūdikį ant rankų NdŽ. Mėgink išsisukti, kad jau laĩko rankose savo Dkš. Šuo laĩko dešrą dantyse NdŽ …

    Dictionary of the Lithuanian Language

  • 10lupti — lùpti, a, o ( ė) K; R 1. tr. lupenas, žievę imti, šalinti, skusti: Lùpk šitas bulves, jei neturi darbo Ds. Šimtas penki metai, ir da bulbeles lùpa Šlčn. Da buvau belupantì vieną roputę, ale geriau nevalgysiu Erž. Ropės lupamosios Ak. Ėdi… …

    Dictionary of the Lithuanian Language