buožulas
1buožulas — buõžulas dkt. Lóva su buožulai̇̃s …
2buožulas — buõžulas sm. (3b) 1. Grg burbuolė, rutulys ant kokio koto: Padėjo ranką ant varinio buožulo, kurs puošė laiptų ramstį Blv. Reikės karvei užmauti ant ragų buõžulus, kad neįdurtų Pln. Nusipirkau lovą su keturiais gražiais buožulaĩs Lž. ║ bokšto… …
3buožalas — buõžalas sm. (3b) žr. buožulas 1: Panaktinio kuzis (lazda) su buõžalu Vvr …
4buožolas — sm. (1) koks sustorėjimas, buožulas: Plaušai yr tokios kaip nendrės, bet ne nendrės, anos yr su buožolais Plng …
5buožuolas — buõžuolas sm. (3b) Rdn žr. buožulas 1: Ant to kryžiaus buõžuolas Vž …
6burbulas — bur̃bulas sm. (3b) K, bùrbulas (3a) Sb, Užp; SD8 1. iš skysčio kylanti ar susidaranti oro pūslė: Įkrito į vandenį ir dingo – tik bur̃bulas pasirodė Gs. Ištryško kraujo bur̃bulas Grž. Jei su bur̃bulu lyja, greit nenustos Lnkv. Lietaus da bus:… …
7burbuolė — burbuolė̃ sf. (3a, 3b) 1. sustorėjimas ant galo, buožulas: Tekinta burbuolė̃ sulig galva didumo Ds. Lazda su bur̃buole ant galo Kp. Pririšęs prie botago bur̃buolę, piemuo muša gyvulius Ob. Darė darė žarnas i rado aukso bùrbuolę Tvr. Grūšnios… …
8kulka — kulkà sf. (2) K, DŽ, NdŽ; SD122, R234, Ns1858,2, M 1. mažas kūgio formos švino gabalėlis, įtaisytas į tūtelę su sprogstama medžiaga ir šaunamas iš šautuvo ir kt.: Šautuvų kulkos sušvilpia kartais lyg ir čia pat Pt. Išėmė kul̃ką OZ27. Pasigirdo… …
