bry en no
121bryum — bry·um …
122brykst — interj. 1. drykst, čirkšt: Šaka per akis brykst Ds. Dalge akmenin tik brykst ir atamušiau Ds. Karvė tik brykst pašonėn su ragais ir perplėšė Ds. Brykst katė su nagais Ds. Brykst peiliu pirštan ir įsipjovė Ds. Brykst ir ažubraukė Ds. 2. žybt:… …
123brykš — interj., brykš 1. brūkšt (stipresniam pabraukimui, brūkštelėjimui žymėti): Brykš kūleliu parbrauks par akis, ir nebskauda Šts. 2. šiaip kokiam staigiam veiksmui žymėti: Brykš ir užsidegė Km. Brykš atsivertė aukštynelkas Šts. Brykš arklys ir… …
124brylius — ×brỹlius (l. bryl) sm. (2) 1. SD84, Grk skrybėlė: Nupirk brylių vasarai Kal. Užsidėk brỹlių, kad saulė galvą teip nekaitintų Grdž. Vasarą arė ar šieną pjovė ... tūbo bryliu antsimovę S.Dauk. Karės brylius (šalmas) S.Dauk. 2. J skrybėlės kraštas …
125bryzas — brỹzas sm. (2), brìzas (2) Pg, Grž siauras pailgas gabalas lašinių, mėsos ar ko kito: Lašinių brỹzą atpjauk J. Atpjauk brỹzą mėsos ir nunešk Al. Lašinių brỹzą gavęs, verdu skanią kankolynę JD84. Sumovė tokį bryzą duonos ir da kažkurio… …
126brykšt — interj. žr. brykš: 1. Katinėlis brykšt mergytei rankelę ir įdrėskė Š. Brykšt vaikas pirštą ir įsipjovė Š. Brykšt brėžiùką, šviečia šen, šviečia ten ir kitą įsibrėžęs šviečia – balno nėra Žem. Velniai nusigando – brykšt ir užsirakino (ps.) Šn. 2 …
127brykstelti — brykstelti, ia ( i), ėjo intr. 1. rėžtelėti (smarkiai): Brykstelk čia peiliu, ir perpjausi Ds. 2. suduoti, sukirsti (smarkiai): Šitoks vyras tau kai brykstels, net apvirsi Ds. 3. kiek padirbėti: Gera būt ir man brykstelt, kad ranka nesopėtų Ds …
128bryksterėjimas — sm. (1) → bryksterėti 1: Šunio bryksterėjimas [su dantim] ilgai neužgyja Ds. Nuo katės bryksterėjimo randas ir šiandiej tebėr Ds. Vienu bryksterėjimu šito rąstelio nenupjausi Ds …
