brigzti
1brįgzti — brįgzti, brįzgia, brįzgė intr. ž. zvimbti, brungzti …
2brigzti — 1 brìgzti, brỹzga (briñzga Kp, Sl, Up), brìzgo intr. 1. skarti, spurti, irti: Brinzga senas audimas po galiuką siūlų, o rykšta naujas audimas atkirptas J. Ilgos kelnės veikiai briñzga Š. Jau tavo rankovės brỹzga Lp. Mano kelnės visai jau… …
3brigzti — bri̇̀gzti vksm. Dešinė̃ megzti̇̀nio rankóvė ė̃mė bri̇̀gzti …
4brigzti — 2 ×brìgzti, brỹzga, brìzgo (sl.?) intr. gižti, skirbti: Pienas jau brỹzga Rod …
5užbrigzti — 1 užbrìgzti intr. 1. pradėti brigzti, spurti: Jau užbrìzgus skarelė, pabaigs brigzt – atsiūlėk Ds. 2. užtrupėti, atšipti: Su tuo dalgiu nepapjausi, labai užbrizgęs Srd. 3. prk. užsigeisti: Kad ažbrìzgo vaikas – ir jam nupirk dūdelę Ds.… …
6apibrigzti — 1 apibrìgzti intr. apskarti, apspurti, apirti: Skepeta apibrìzgo Rdm. Apsiūlėk nosinę, kad neapbrìgztų Sn. Vaikščioja apbrìzgęs Lp. brigzti; apibrigzti; atbrigzti; išbrigzti; nubrigzti; pabrigzti; s …
7apibrigzti — 2 ×apibrìgzti intr. 1. apgižti: Pernakt visas pienas apbrìzgo Vlk. Nevalgysi, pienas jau apbrìzgęs Rod. Aš šitokio apbrìzgusio pieno nevalgysiu Eiš. 2. nusiminti, nuliūsti, nosį nukabinti: Ko tu nūnai toks apbrìzgęs, kap drignių apsiėdęs?… …
8atbrigzti — 1 atbrìgzti intr. 1. atspurti, atirti: Rankovės greit atbrỹzga (atbriñzga) Ds. Atbrìzgo padelkos tavo, t. y. atskaro J. Atsiūlėk nosinukus, kad neatbrìgztų Alk. | prk.: Kūmų liežuviai neatbrìzgę (labai plepios) Ut. 2. atšipti, atitrupėti:… …
9braizgoti — braizgoti, oja, ojo 1. intr. Trgn skarti, brigzti. 2. tr. niekus kalbėti, pliaukšti: Ką tu čia braizgoji, kalbėk rimčiau Trgn. braizgoti; atbraizgoti; nubraizgoti …
10braizgotis — braizgotis, ojasi, ojosi brigzti: Iš kur tas siūlas braizgojas? Rdm …
