brago
121brak — brȃk2 m DEFINICIJA reg. pješčani sprud rijeke; mulj, naplavina, plićak ETIMOLOGIJA tal. brago ← lat. bracum: blato, močvara …
122atliepti — 2 atliẽpti, ia (àtliepia), àtliepė 1. intr. atsakyti šaukiant, vadinant, atsišaukti: Vadinau, o nebuvo, kursai atlieptų WP11. Neatliẽpiamas šauksmas BŽ19. | refl. SD238,218: Ar į versmę įlindai neatsiliepdamas? Ar. Kas toks yra, lai… …
123kopėčios — sf. pl. (1) DŽ, (3a) K, J.Jabl 1. DP532 priemonė iš dviejų kartelių, sujungtų skersiniais, kuriais lipama į viršų ar leidžiamasi žemyn, lipynės: Pastatęs kopėčias, lipk, kopk ant žago, ant brago, ant stogo J. Lipa kopėčiom Nm. Jis nuo kopėčių̃… …
124ramstis — ram̃stis sm. (2) DŽ 1. R, MŽ, [K], Kos51 speciali ar bet kokia kartis, stulpas, spyrys kam paremti, pastapas, ramtis: Čia griūvamas namas, tai tam yra ram̃stis Prn. Balkis įlūžo, reik ram̃sčio Dkš. Namai ramsčiais suremti rš. Anam galuo brago… …
125savinėlis — sm. d. savas daiktas: Kur dėsi vainikelį, kad nebnešiosi? Nuo Smeltės Rago lig Ventės Brago, ten savo savinelį aš pakavosiu LTR(Klp) …
