bepročiauti
1bepročiauti — bẽpročiauti, iauja, iavo Jdr, bepročiauti, iauja, iãvo BŽ22 žr. bepročiuoti: Paniekinęs mano balsą, ėmė bepročiauti V.Krėv …
2išbepročiauti — išbẽpročiauti intr. kurį laiką dūkti, šėlti: Tris dienas [per vestuves] išbẽpročiavo Jdr. bepročiauti; išbepročiauti …
