bekalbis
1bekalbis — bekal̃bis, ė smob., adj. (2) 1. nebylys: Matai, žmogus bekal̃bis, ir dar kalbini! Al. Mūs vienas vaikas bekal̃bis KzR. 2. Šts kas nekalbus: Juodžiūnas tikrai buvo bekalbis Vaižg. Anie visi tokie bekal̃biai – žodį nors su kibekliu trauk Brs. ║… …
2bekalbis — bekal̃bis1, bekal̃bė1 bdv. Bekal̃bė lėlė̃ …
3bekalbis — bekal̃bis2, bekal̃bė2 dkt. Emigrãcijoje pasijutaũ ne kitakal̃bis, o apskritài bekal̃bis …
