begėdiškas
1begėdiškas — begėdiškas, begėdiška bdv. Begėdiška aprangà, madà …
2begėdiškas — begėdiškas, a adj. (1) J, K → begėdis: Aš negalėčia klausyt tokių begėdiškų kalbų Gs. Begėdiški raštai, darbai J.Jabl. begėdiškai adv.: Begėdiškai pliauškia Gs. Taip begėdiškai padarė, kad visiem dabar negražu Lnkv. Jis žvengia (juokiasi)… …
3akyžagingas — akyžagingas, a adj. L drąsus, begėdiškas, akiplėšiškas …
4begėdiškumas — begėdiškùmas sm. (2) K → begėdiškas: Begėdiškùmas tokias kalbas prie vaikų kalbėt! Gs …
5besarmatiškas — besarmãtiškas, a adj. (1) BŽ22 begėdiškas. besarmãtiškai adv. BŽ22 …
6cinizmas — cinìzmas sm. (2) TrpŽ niekinama pažiūra į visų pripažintas padorumo taisykles, begėdiškumas, vulgarus atvirumas: Ir tai yra jauna mergaitė – koks begėdiškas išskaičiavimas, koks cinizmas S.Čiurl …
7ciniškas — cìniškas, a adj. (1) TrpŽ begėdiškas, nepadorus, nešvankus: Cìniška kalba DŽ. cìniškai adv.: Jis tiesiog ciniškai ima niekinti visus žmones rš …
8darkus — darkùs, ì adj. (4) 1. nešvarus: Tas žmogus darkus dėl to, kad jisai derka visur J. 2. R bjaurus, grasus: Kurs darkos, t. y. rėdos bjauriai, tas darkus J. Darkùs veidas KII59. Darkios ir liesios karvės suėdė septynias gražias riebias karvės… …
9išdrįsimas — išdrįsìmas sm. (2) → išdrįsti: Ir išdrįsìmas tavo! Srv. | refl.: Begėdiškas išsidrįsìmas KI391. drįsimas; įdrįsimas; išdrįsimas …
10juokdariškas — juõkdariškas, a adj. (1) BŽ93; A1884,272 panašus į juokdarį; nerimtas, juokingas (apie žmogų, dalyką ar darbą): Buvo aprašytas ir šitas ... begėdiškas, bešališkas, betaktiškas, juokdariškas jo pasielgimas J.Jabl. Žmogus apsirengęs juokdarišku… …
- 1
- 2
