baidyti
1baidyti — baidýti vksm. Tavè kiekvi̇enas dárbas bai̇̃do …
2baidyti — baidyti, baĩdo, baĩdė 1. tr. SD254 daryti kad bijotų, gąsdinti, bauginti: Baĩdo kitus, o patsai savo šešėlio bijo Auk. Tokie debesiai – vis baĩdo i baĩdo, rodos, vis lis i lis Švnč. Pradėjo jį baidyti visokios baidyklės BsPII215. Dievas… …
3burkštas — bur̃kštas sm. (2) kartelė žuvims baidyti: Paimk bur̃kštą, eisim žuvų baidyti Grv …
4tarškėlė — tarškėlė̃ dkt. Tar̃škėlę padãrė paũkščiams baidýti …
5abaryklė — ×abarỹklė sf. (2) kartis žuvims baidyti abaraujant: Kai irklas nulūžo, reikėjo abaryklè irtis Rš …
6alioti — alioti, ioja, iojo tr. šauksmu (šaukiant alio) varyti, uiti, ginti, baidyti: Jį visi kaip šunį alioja Jž. Ką tu taip alioji, gal kiškį, a mažgi ir vilką pamatei! Ut. Vaikai, nealiokit starkaus – daugiau nebeatskris Užp. ║ barti, plūsti: Visa… …
7alyti — 1 ãlyti, ija, ijo tr. triukšmą keliant baidyti, varyti, alioti: Vieni šaudo, kiti ãlija vilkus iš miško Ds …
8apibaidyti — tr. kiek nubaidyti, nuginti: Šmuila su gizeliu, apibaĩdžiusiu aplinkui gyvates, atsigulė ant šieno Mc. | refl.: Ans valgo sau, musis apsibaidydamas Grg. baidyti; apibaidyti; atbaidyti; įbaidyti; išbaidyti; nubaidyti; pabaidyti; …
9apsikrėklioti — J, Als apsirengti sudriskusiais drabužiais, krėkliais: Ko apsikrėkliojai kaip žvirblių baidyti! Up. krėkliotis; apsikrėklioti …
10apšmėklioti — 1. tr. šmėklomis apleisti, užburti: Apšmėklio[ja] velnelis kelius, krūmus, iš to žmonys ir paklysta Pp. 2. refl. Nv žr. apsišmėkloti: Ličynas užsidės kokias, apsišmėklios Žeml. Ans atejęs baidyti apsišmėkliojęs – didliai linksmai jau Trk.… …
