bėgioti
1bėgioti — bėgióti vksm. Vaikai̇̃ bėgiója po kiẽmą, kiemè …
2bėgioti — bėgioti, ioja, iojo intr. 1. J, K iter. bėgti 1: Ant stalo musios bėgioja Dkš. Kankino troškulys, bet nebuvo laiko bėgioti į upelį atsigerti rš. Pelių bėgioti miltai Š. | prk.: Šiurpuliai per kūną bėgiojo I. Šaltis bėgiojo mano oda rš. Po galvą… …
3bizdelioti — bizdelioti, ioja, iojo intr. 1. bėgioti nuo vabzdžių, zylioti: Nespėjo rasa nudžiūt, o karvės jau bizdelioja, uodegas užrietę Sv. Būtų gera ganyti, tik galvijai labai bizdelioja Alz. 2. menk. be reikalo, greitai lakstyti, bėgioti: Ko čia… …
4laidyti — laidyti, o ( ija), ė ( ijo) iter. leisti. 1. tr. dažnai leisti kam kur įeiti ar išeiti, vykti: Laidyti laukan (išleidinėti pro duris į lauką) Šts. Petras laido gyvolius girdyti Kv. Piemens laido bandą į javus Žem. | Kur yr drigantas laidomas… …
5pabėgioti — 1. intr. neilgą laiką bėgioti: Bėkiat, vaikai, pabėgioti po lauką Grg. | refl.: Pasibėgioję vaikai daug gardžiau valgo Gs. 2. iter. pabėgti 5: Ko visi pabėgiojot, eikiat svadinti Užv. 3. refl. pasilakstyti (apie gyvulius): Avelės jau pasbėgiojo… …
6prabėgioti — intr. 1. kurį laiką bėgioti: Taip jis prabėgiojo vilku keturis metus BsPIV107. | refl.: Bėk į lauką prasibėgiot, paskui vė galėsi skaityt Gs. 2. praleisti kiek laiko bebėgiojant, besirūpinant kuo: Kol jis likvidavo savo reikalus, gavo bent kelias …
7puldinėti — puldinėti, ėja, ėjo, pùldinėti, ėja, ėjo iter. dem. pulti. 1. intr. H174 kraičioti žemyn: Kai žvaigždelės puldinės, danguj vietos neturės, tai tada, motinėle, aš pas tamstą sugrįšiu LTR(Jž). Ir šuneliai ėst trupučius, kurie puldinėja nuog… …
8skraidyti — skraidyti, skraĩdo, skraĩdė iter. 1 skristi: 1. N, K, M, Š, L, DŽ Paukščiai skraĩdo po laukus NdŽ. Bus lietaus – kregždės skraĩdo pažeme Mrj. Aukštai danguje jis pamatė skraidantį vanagą P.Cvir. Vanagas skraĩdo aple vištas J. Balti ir mėlyni …
9guviai — guviai̇̃ prv. Guviai̇̃ bėgióti …
10apatinukės — apatinùkės sf. pl. (2) BŽ194 apatinės kelnės: Šilta, gali bėgioti vienom apatinùkėm Gs …
