avèti
1avėti — avėti, ãvi ( ėja), ėjo 1. intr., tr. būti apsiavusiam, nešioti autuvą: Jis avėjo apynaujais, bet per dideliais batais J.Avyž. Vasarą klumpės geriau avėti Dkš. Jis ãvi kojas su skudurliais, su autais J. Ana ãvi su kurpėmis, vyžomis, naginėmis J …
2avėti — vksm. Ji̇̀ ãvi batùs aukštai̇̃s kulnai̇̃s …
3Avèti — Anonse sa ki ap ale rive. Fè konnen sa ki ap ale rive, pase …
4avėtis — avėtìs (dial.) sf. (3b); N žr. avietė: Nė vienos avėtiẽs nesuėdžiau Slnt …
5avea — AVEÁ, am, vb. II. tranz. I. 1. A stăpâni, a poseda, a deţine. ♢ expr. (fam.) Ce am avut şi ce am pierdut = n am ce pierde; puţin îmi pasă. ♢ fig. (Complementul indică abstracte) A avea o idee. ♢ loc. vb. A avea asemănare = a se asemăna. A avea… …
6aveá — vb., ind. prez. 1 sg. am, 2 sg. ai, 3 sg. are, 1 pl. avém, 2 pl. avéţi, 3 pl. au, perf. s. 1 sg. avúi/avuséi, 1 pl. avúrãm/ avúserãm, m. m. c. perf. 3 sg. avusése; conj. prez. 3 sg. şi pl. áibã; imper. 2 sg. ai, 2 pl. avéţi, neg. 2 sg. nu aveá/n… …
7apavėti — apavėti, àpavi, ėjo 1. tr. neilgą laiką avėti, apnešioti: Batai nebenauji, jau kiek apavėti Pn. 2. refl. avint pasidaryti tinkamiems: Dabar batai man truputį ankšti, bet vėliau apsiavė̃s Lš. avėti; apavėti; atsiavėti; išavėti; nuavėti; …
8atsiavėti — atsiavėti, atsìavi, ėjo avėti iki nusibodimo: Aš jau atsiavėjau mediniais, daugiau nebeavėsiu Kp. avėti; apavėti; atsiavėti; išavėti; nuavėti; paavėti; paravėti; peravėti; praavėti; pria …
9avėtinis — 2 avėtìnis, ė (dial.) adj. (2) 1. žr. avietinis 1: Sergant gerai yr avėtìnis sokas su karšta arbata Grg. 2. = avietinis 3: Karūnos skaisčiai avėtinės P …
10paavėti — paavėti, pàavi, ėjo tr. kurį laiką avėti: Dar kelias dienas batelius paavėsi, ir netrys kojų Skr. | refl.: Batus parplėšei, dabar mediniais pasiavėsi Kp. avėti; apavėti; atsiavėti; išavėti; nuavėti; paavėti; paravėti; …