aukštinti
1aukštinti — áukštinti vksm …
2aukštinti — aukštinti, ina, ino tr. 1. daryti aukštesnį: Gausim tvorą aukštinti, tie veršiai šoka kaip anginukai Grg. Tūkstantės suvarytos svieto kas dieną mūrus aukštino S.Dauk. 2. didinti, dauginti: Neaukštink savo metų, tu neesi dar pilnametis Štk. 3.… …
3aukštinimas — sm. (1) 1. → aukštinti 1: Tam veršiuo nė gardo aukštinimas nėko nepadėjo, šoka kaip patrakęs Grg. | refl.: Nei aukštinimasis (stiebimasis) nieko nepadeda, kaip mažas, taip mažas Pn. 2. → aukštinti 3: Nebijau aš nei žmonių žeminimo, nei aukštinimo …
4kelti — kelti, kẽlia, kėlė I. tr. imti, stumti ką aukštyn; dėti ką į aukštesnę vietą. 1. ką sunkų imti aukštyn: Akmenį kėliau ir tuoįtimpos nieko nepadariau J. Kelk pūrą. Ar pakelsi nuo žemės? Pn.Vakar sunkiai kėliau, dabar dieglys šone Skp. Tokiu būdu… …
5absoliutinti — absoliùtinti vksm. Nustókime áukštinti bei absoliùtinti žmogaũs prõtą ir jõ galiàs …
6antkelti — antkelti, añtkelia, antkėlė (ančkelti Kv, Rt, K.Būg) (ž.) tr. 1. dėti ką ant ko, užkelti: Antkelk ant vežimo tą vaiką Slnt. Antkėlė ant nugaros maišą Krtn. [Lapė] liepė liūtui gultis, o žmogui antkelti tą medį ant viršaus S.Dauk. | refl. tr.:… …
7aukštinoti — aukštinoti, oja, ojo tr. psn. aukštinti …
8dangus — dangùs sm. (4) K, dangus (1) Dk 1. SD173, Mž9 matoma skliautų pavidalo žemę supanti oro erdvė: Diena graži, šilta, nė vieno debesėlio danguje nematyti J.Jabl. Vakar buvo dangùs giedras, šiandien apsiniaukęs Rm. Dangùs niaukstosi, giedrėjasi,… …
9didinti — dìdinti ( yti), ina, ino caus. didėti: 1. R, K Pavasarį reikės sodą dìdint Gs. Sūdą, pūrą vieną dìdink, antrą mažink J. Dìdinamasai stiklelis Š. | refl.: Gaisras dìdinas: turbūt vėl kas užsidegė Dkš. Tas debesėlis kas sykis pradėjo didintis… …
10dievinti — diẽvinti, ina, ino tr. 1. LL271 Dievu laikyti, garbinti. 2. prk. labai mylėti, aukštinti: Jis ją diẽvina, stačiai ant rankų nešioja Jnšk. Savo vaiką ji dievina ir sykiu nekenčia rš. dievinti; įdievinti; padievinti; sudievinti …
