atskirti
91atskysti — 1. intr. Dr, Šts, Kl, Vž, Kv atsilikti, atsiskirti (iš būrio): Aš ir atskydau nu būrio par tokią minią žmonių Plng. 2. intr. atsiskirti, atsidalyti (iš visumos): Vėliaus atskydo pasturgalis akrūto TP1880,13. Prūsai jau buvo atskira tauta,… …
92atsluoksniuoti — tr. rš atskirti, atplėšti sluoksnį. | refl.: Virinant betonas atsisluoksniuoja nuo metalinės armatūros sp. sluoksniuoti; atsluoksniuoti; išsluoksniuoti; susluoksniuoti …
93atstatyti — tr. K, J, Rtr, NdŽ, KŽ; H, L 1. padaryti, kad vėl stovėtų: Tą [pavirtusią] kėdę atstatyk Pc. ║ atgaivinti, sustiprinti nupuolusį nuo kojų (gyvulį): Jau atstãtėm karvelę LKT56(Akm). Atstatỹtumiam į tas kojas [kiaulę], da ka galėtų ben parduoti… …
94atvaryti — 1 atvaryti K, Š, Rtr, DŽ, KŽ 1. tr. Q13,15, R, MŽ, D.Pošk, N, M, LL194, L, RtŽ, Ker, LTR(Pls) varant, genant priversti ateiti ar atbėgti (ppr. artyn): Atvaryk man anus jaučius J. Arklį atvarìs ir paliks Dgp. Ateina an sa[vo] vietos, stojasi… …
95atveizdėti — 1. tr. Rtr, KŽ atskirti, nutolinti: Aš atveizdėjau jį, t. y. atskyriau nuo savęs J. 2. refl. MŽ220, Sut, RtŽ, J, Š pažiūrėti atgal: Atsiveizdmi R, MŽ, N. Lipdamas į vagoną dar atsiveizdėjo J.Jabl(Žem). 3. refl. I, K, Š, KŽ …
96atvėtyti — tr. beriant atskirti grūdus nuo pelų: Paėmęs vėtyklę atvėtyk klojime rugių duonai kept Jž. | prk.: Šiandieninė lietuvių raštija tas svetimas grimzles be didelio vargo atvėto KŽ. vėtyti; atvėtyti; davėtyti; išvėtyti; nuvėtyti; pavėtyti; parvėtyti; …
97atšakoti — 1. refl. išaugti šalutinei šakai: Eglių pagrindinės šakos plačiai išsišakojusios, šalutinės šakos atsišakojusios nuo pagrindinės rš. Mažos šoninės šaknelės atsišakoja į šalis rš. 2. refl. DŽ1 atsiskirti, pasisukti į šalį nuo pagrindinės linijos,… …
98augūnas — augū̃nas sm. (2) bot. vegetatyviniu veisimo būdu gautas augalas: Iš auginio išaugusį augalą labai tinka vadinti augūnu, kad jį būtų galima atskirti nuo sėklūno sp …
99bendrareikšmis — bendrareĩkšmis, ė adj. (2) DŽ, bendrareikšmis (1) BŽ464 kuris yra bendros reikšmės: Visi šitie žodžiai sunku atskirti nuo bendrareikšmių germaniškų žodžių K.Būg …
100bendrumas — bendrùmas sm. (2) Š, BŽ108, beñdrumas (1) vienumas, sutapimas: Tarp kelių šitų naudininkų labai daug yra bendrumo: sunku jie kartais ir atskirti nuo vienas kito J.Jabl. Kalbos bendrumas rš. Nė vieno ižg beñdrumo to džiaugsmo neatskiria, visi… …
