atskirti
61atpalaiduoti — 2 atpalaiduoti tr. 1. atrišti: Jis ryšulį atpalaidavo rš. ^ Alutis šnekutis liežuvį atpalaiduoja KrvP(Ndz). | refl.: Karvė atsipalaidavo nuo saito Skrd. Atsipalaidavo spragilo jungas Vlkv. Taip pat dažnai nutrūksta bei atsipalaiduoja… …
62atpažinti — atpažìnti tr. 1. nustatyti tapatybę: Užsideda ličynas [per Užgavėnes], nu i nėkaip neatpažìnsi Tl. Seni akmenys, seni medžiai, seni žmonės, – jie mažai besikeičia ir susitikę be vargo atpažįsta vieni kitus R.Gran. Atpažìno iš plaukų Pns.… …
63atpilti — atpìlti, àtpila, atpylė 1. tr. atlieti kiek (skysčio) iš viso kiekio: Tėvas parvažiuos, o kruopų neatpyliau, lig dugnio išsrėbėm Vb. Ar Vaclovui yra [viralo] atpìlta? Pc. | refl. tr., intr.: Aš atsipyliau kruopų – ryt suvalgysu Šts.… …
64atpinoti — tr. 1. atpainioti, atskirti ką susipynusį: Atpinok pupas nu pamidoro Erž. 2. primušti, apdaužyti: Užklupo Marę ir atpinojo gerai Dg. Aš tau kada nor šonus atpinosiu Nmn. pinoti; apipinoti; atpinoti; įpinoti; išpinoti; …
65atprasti — atpràsti 1. intr. R121 atgusti, atjunkti: Delto jau ir nuo darbo atprataũ Sdk. Po kruopelei atpràsme nuo senybos ūturkos Vdš. Aš atprataũ nuo jųjų, t. y. atbudau J. Dabar atprãto žmonės nuo bažnyčios Smn. Atprãto pirštai, ir aš normos dabar …
66atprovyti — 1 ×atprovyti tr. 1. R5, RtŽ išleisti, išsiųsti, išgabenti: Atprovijo tą mergaičką ant Kupiškį Slm. Reikia galvą pasikasyt [Vilniaus stoties viršininkui] ant tos stoties [= stotyje] atprovyt traukinius Plv. ║ atgabenti, atsiųsti: Dyką dykiausį… …
67atrinkti — atriñkti, àtrenka, o tr.; Q162 1. DŽ, Prng, Tvr iš daugelio atskirti, paimti: Atrinkaũ aš sėklai bulbes, t. y. atskyriau J. Mažėles bulbes àtrenkam paršam Ėr. Reiks atriñkt kiaulinės bulbos Mlk. Mes savus šniūrus atrinktum̃ Rud. Sumakalavo,… …
68atrišti — atrìšti, àtriša, o (àtrišė) tr. 1. SD217, H150, R33, K, Š išlaisvinti ką suvaržytą, surištą: Atàrišė vištai sparnus Ds. Atriš manę, leid manę iž maišo (ps.) Lz. Kada jį tardė vyriausioji taryba, jis buvo atrištas brš. | refl. K, Š: Atsrìšo… …
69atrubežiuoti — ×atrubežiuoti tr. GŠ4 atskirti ribomis. rubežiuoti; aprubežiuoti; atrubežiuoti; nurubežiuoti; prirubežiuoti; susirubežiuoti …
70atsabnus — ×atsabnùs, ì adj. (4) žr. asabnus: Tą prielaidą, kad būtų atsabnì gelda, galėtų atskirti Grg. atsabniaĩ adv., atsãbniai Grg: Jie gyvena visai atsabniaĩ Brt …
