atskirti
101birka — ×bìrka (sl.) sf. (1) 1. Kp pagaliukas, išduodamas kokio nors amatininko, ppr. kailiadirbio, su tam tikrais ženklais (išrantymais) vietoj kvito: Čia ne mano kailiai, mano bìrka kitoniška – su penkiais skersinėliais Pšl. Pririšk prie maišo bìrką …
102dalininkystė — dalininkỹstė sf. (2) 1. dalyvavimas: Karaliai turėjo dalininkystę aprinkime naujo vyskupo Gmž. ║ dalies turto, akcijų, pajaus turėjimas, teisė dalytis pelną: Bendra dalininkỹstė įmonėje BŽ514. 2. paveldėjimas: Ką nuo dalininkỹstės atskirti… …
103daskirti — 1 ×daskìrti, dàskiria, daskyrė (hibr.) žr. 1 paskirti 3: Daskìrkie gi man dalelę LKKIX209(Dv). skirti; apskirti; atskirti; daskirti; įskirti; išskirti; nuskirti; paskirti; …
104daugtartis — daugtar̃tis, ė (neol.) adj. (2) žr. daugiaskiemenis: Reikia atskirti dvitarčius būdvardžius nuo tritarčių arba daugtar̃čių Jn …
105derinys — derinỹs sm. (3b) 1. Vr, Š suderinimas, kombinacija: Gražus spalvų derinỹs DŽ. Audiniai gyvulio organizme nėra vienas nuo kito atskirti, bet jie sudaro labai glaudžius derinius – organus rš. 2. mat. skaičių junginys, grutė, pora: Derinių… …
106dvejas — 2 dvẽjas, à num. (4) 1. du (dalykai). dvẽja n.: Galima yra atskirti dvẽja: kas tai yra pagyrimo pamokslas ir koks jisai yra A.Baran. Viena iš to dveja būt pavyna brš. ◊ ant dvẽja eĩti rizikuoti: Vis tiek eisiu an dveja – arba aš, ar anas… …
107gabalas — gãbalas sm. (3b) 1. atskira daikto dalis, luitas, lustas, gumulas: Reikia mokėti atskirti gabalėlį nuo visumos rš. Ji prariekė kepalą duonos, padavė po gabalą vaikams V.Mont. Neša ... gabalą karvoliaus JR70. Matai, kokių gabalų (duonos) pilna… …
108iškeikti — tr. 1. piktais žodžiais išvadinti, išplūsti: Jis mane iškeikia, išrėkia, neturiu nė ką sakyt Gs. Boba iškeikė mušeklį ant rinkos J. Iškeikė anas mus iš sliedų̃ (labai smarkiai) Arm. 2. refl. iki valios keikti: Išsikeikia, išsirėkia [vyras],… …
109iškildyti — iškìldyti tr. šildant iškelti, atskirti nuo išrūgų (pieną, grietinę): Iškìldytas smetonas yr geresnis už nekìldytą Dr. kildyti; iškildyti; nukildyti; pakildyti; prikildyti; sukildyti …
110iškilimas — 2 iškilìmas sm. (2) 1. → iškilti 2: Sau pačiam turi dėkoti už iškilimą iš vargo Vd. 2. → iškilti 3: Vaiko savarankiškėjimo momentas pasireiškia su vaiko „aš“ iškilimu sp. Ir čia ugnies iškilimo priežastis dar nėra galutinai išaiškinta prš. 3.… …
