atsivyti
1atginti — 1 atgiñti, àtgena, àtginė tr. 1. nuo savęs tolyn nuvaryti: Kad aną šalin nuo savęs atgeni, jis apent grįžta pas tavęs P. 2. refl. atsivyti: Oniukė prikrito prie žemės pasiklausyti, bene atsigena BsPII83. 3. į kurią nors vietą nuvaryti gyvulius …
2atleisti — 1. tr., intr. Mž23, SD215, R, MP319 dovanoti įkyrėjusiam, įžeidusiam, nusikaltusiam, nebausti: Atleisk, dėdyt, tą kartą – kitąkart teip nebedarysiu Grž. Ji yra pasakiusi motinai tokių žodžių, kurių greičiausiai nė viena motina negalėtų atleisti I …
3atvaryti — 1 atvaryti K, Š, Rtr, DŽ, KŽ 1. tr. Q13,15, R, MŽ, D.Pošk, N, M, LL194, L, RtŽ, Ker, LTR(Pls) varant, genant priversti ateiti ar atbėgti (ppr. artyn): Atvaryk man anus jaučius J. Arklį atvarìs ir paliks Dgp. Ateina an sa[vo] vietos, stojasi… …
4atvyti — 2 atvyti, àtveja, atvìjo tr. Š, Rtr, LVI211, DŽ, On atpalaiduoti suvytą, atsukti: Atvyk pavają virvės J. Aš išsitraukiau peilį, nupjoviau pantį ir, atsargučiai atvijęs jį, nusviedžiau į krūmus P.Trein. Laumės iš piktumo sermėgą sudraskė, išardė …
5leisti — leisti, leidžia, leido (leidė) I. duoti sutikimą, laisvę. 1. tr., intr. SD311 duoti sutikimą kam nors ką daryti: Ar tau leidė mama tą knygą nusipirkt? Vb. Žilvine, žalteli, leiski leiski mus į tėvelių šalį aplankyt namus S.Nėr. Ji tėvų neleidama… …
