atsivesti
1atsivestinis — atsivestìnis, ė adj. (2) 1. Krs atsivestas tekant į vyro namus: Čia da mano atsivestìnė karvė Rm. Atsivestinė kumelė Dsn. 2. Brs atsivestas tekant už kito vyro (apie vaikus) …
2praturėti — praturėti, pràturi (pratùri), ėjo 1. tr. paėmus į rankas kurį laiką palaikyti: Visą dieną praturėjau rankosu jos ryšulius Švnč. Per visą naktelę vaikas mane praturėjo apkabinęs Vrn. 2. tr. DŽ, NdŽ, Dglš, Švnč, Dv priversti išbūti kurį laiką:… …
3apsigėruoti — OG312, Ldk atsivesti ėrelį: Avis gėruote apsigėrãvo J. gėruotis; apsigėruoti; pasigėruoti …
4apsikaliuoti — atsivesti šuniukus (apie kalę): Apsikaliãvo mūsų kalė, ateik, gausi šuniuką Rdm. kaliuotis; apsikaliuoti; prisikaliuoti …
5apsikatinauti — atsivesti kačiukų, apsikačiuoti: Sakau – apsikatinaũs Dg. katinauti; apsikatinauti …
6apsikačiuoti — 1. BŽ317 katei kačiukus atsivesti (apie katę): Katė ant aukšto pakulose apsikačiãvo Ėr. Katė vakar apsikačiãvo Žvr. 2. tr. susitepti rankas nuo katės: Apsikačiuok nagus, o paskui eisi duonos riekti Žvr. kačiuotis; apsikačiuoti …
7apsiožiuoti — atsivesti jauniklių (apie ožką), apsiožkuoti: Ožka ožiuote apsiožiavo, t. y. vaikus gimdė (= vedė) J. ožiuotis; apsiožiuoti; įsiožiuoti; išsiožiuoti; pasiožiuoti; prisiožiuoti; susiožiuoti; užsiožiuoti …
8apsiožkuoti — atsivesti jauniklių (apie ožką): Bobutės ožka apsiožkãvo ir atvedė trynus, visi kap vienas baltai margi (ps.) Rod. ožkuotis; apsiožkuoti …
9apsiparšiuoti — Šd atsivesti paršų: Pavasarį kiaulė apsiparšiãvo, atsivedė devynis paršiukus Žgn. Kap tavo kiaulė apsiparšiuõs, tai ir man palaikyk vieną paršiuką Rtn. paršiuotis; apsiparšiuoti; pasiparšiuoti …
10apsiradynoti — ×apsiradynoti pagimdyti; atsivesti: Bus ir jam treputės, kai boba apsradynõs darbymetėj Trgn. | Jau ir paskutinė karvė apsiradynojo, pieno bus, nors mazgokis juo Ssk. Patvory apsradynojo Dglš. radynotis; apsiradynoti; nusiradynoti; susiradynoti …
