atkusti
1atkusti — atkùsti vksm. Atkùto ji̇̀s po ligõs – raudonèsnis, gražèsnis …
2atkusti — 1 atkùsti intr. K 1. atsigauti, sustiprėti, pasitaisyti, pariebėti: Galvijai šauniai atkùto jau iš blogo maisto, t. y. atsigavo J. Atkùto ir jis po ligos – tuoj raudonesnis, gražesnis Ėr. Taip ilgai sirgo, labai pasibaigė, dabar jau pradeda… …
3atkusti — 2 atkùsti intr. 1. atkerti, atsiknoti, atšokti: Skūra atkùto nuo senų lašinių, t. y. atšoko J. Skusk sienojus tada, kai atkunta žievė Všk. Kai tik medžiai atkuñta, tai piemenys dūdas suka Vb. Čiepyt dar negalima – žievė dar neatkutus Krik. Jei …
4atkusti — 4 atkùsti intr. atskarti, nuplyšti: Rankovės atkùto, o sulopyti nėra kuo Pln. kusti; apkusti; atkusti; nukusti …
5atkūsti — 1 atkūsti intr. 1. atsiknoti, atkerti, atšokti: Atkūsta medžių žievė brazdo laike Šts. Žievė jau atkūtus, galima medį nulupti Skr. Jau alksnių žievė atkūto Žd. Kad ėmiau duoti, tai skūra nuo kaulų atkūto Skr. Viršutinė dalis mauknos yra plona, ir …
6apkusti — 4 apkùsti intr. apiplyšti, apdriksti: Tavo stogai, o mano sijono padelkos kuste apkùtusios, apskarusios J. kusti; apkusti; atkusti; nukusti …
7atgervėti — intr. atsigaivinti, atsipeikėti; atkusti: Kaip apslobau, tai tik ką atgervėjau Nč. Jau atgervėj[o] svietelis, dirgėlėlės sulaukęs Rod. | Jau ir jis atgervėj[o] iš skolų, jau geriau gyvena Vlk. | refl.: Atsigervėjęs pramerkė akis Vlk. gervėti;… …
8atgursti — atgur̃sti intr. atkusti, atsigauti: Kai palijo, tai visi buvę sunykę javai tuoj atgur̃do Ds. gursti; apgursti; atgursti; išgursti; nugursti; pagursti; pragursti; sugursti; užgursti …
9atkiuržti — atkiur̃žti intr. atsigauti, atkusti: Paėmėm auklėti tokį liesą kurziuką (suliesėjusį gyvulį), dabar per šiulinimą atkiur̃žo ir ėmė raĩdžiai augti Jž. kiuržti; apkiuržti; atkiuržti …
10atkiusti — 2 atkiùsti žr. 2 atkusti: Medžio luobas atkiùtęs J.Balč. Jo raumenys nuo kaulų atkiùto Rd. Pamirkyk kiaušinius [v]andeny, gal atkiùs Jž. kiusti; atkiusti; prikiusti …