atirti
1atirti — 1 atìrti intr. atsiardyti (apie siūlus, drabužį): Rankovę prisiūkiat, šitai atìro KlvrŽ. Siuvai siuvai, o tavo kešenius vėl atìro Lp. Siūlė atyra N. Ar diržiukas neprisiūtas, ar atìręs? Rmš. Pažasčiai atìrę OG320. | refl.: Atsiìro lopai nuo …
2atirti — 2 atìrti intr. atplaukti irklais stumiantis: Trečias atìro juodu laivužiu JD819. Ma[n] besemiant vandenėlį, ir atyra juods laivelis JV1089. | refl.: Atsiìro jis nuo krašto su valtim, su luotu, su laivu, su paramu J. irti; atirti; įirti;… …
3atirti — 3 atìrti, àtiria, atyrė intr. atplaukti, irklais stumiantis; nuplaukti: Oi, ir atyrė jaunas bernelis juodamęje laively J.Jabl. | Prašė jį, idant atirtų maž nuog žemės DP287. | refl. K: Atsiir bernelis su marguoju luoteliu JD870. | Per tą laiką… …
4atirti — ati̇̀rti vksm. Ati̇̀rk váltį arčiaũ …
5apirti — 1 apìrti intr. 1. apgriūti: Apìrus triobelė Rm. Pečius apìro Ėr. Žiūrėk, špūlė apìro (siūlai užgriuvo) Kt. Apirusi šeiva N. 2. truputį leistis iš siūlių, rykšti: Jau sermėga jo apìrusi J. irti; apirti; atirti; …
6atbrigzti — 1 atbrìgzti intr. 1. atspurti, atirti: Rankovės greit atbrỹzga (atbriñzga) Ds. Atbrìzgo padelkos tavo, t. y. atskaro J. Atsiūlėk nosinukus, kad neatbrìgztų Alk. | prk.: Kūmų liežuviai neatbrìzgę (labai plepios) Ut. 2. atšipti, atitrupėti:… …
7aterdėti — iter. 1 atirti: Sijono padelkos aterdėjusios Up. erdėti; aterdėti; išerdėti; nuerdėti; praerdėti; suerdėti …
8atidriksti — atidrìksti intr. atplyšti, atirti: Pažemys [sijono] tuoj atdrỹksta Rdm. driksti; apdriksti; atidriksti; įdriksti; išdriksti; nudriksti; padriksti; perdriksti; pradriksti; s …
9atirkluoti — tr. atirti irklais: Du negrai atirklavo laivuką rš. irkluoti; atirkluoti; iširkluoti; nuirkluoti; suirkluoti …
10atpriusti — atpriùsti intr. atirti: Atpriùso bato užkulnelė Lnk. priusti; apipriusti; atpriusti …
