atgalias
1atgalias — ãtgalias, atgalià bdv. Arklỹs sužvi̇̀ngo, mẽtėsi ãtgalias …
2atgalias — ãtgalias, ià adj. (3b) 1. atgal einantis, judantis, atbulas, atpakalias, atžagarias: Aš jam botagu, o jis vis ãtgalias, vis ãtgalias, ir niekaip neina priekin, nors tu jį užkapok Prl. Kai tik arklys pamato traukinį ar autobusą, ir eina… …
3atgalia — ãtgalias, atgalià bdv. Arklỹs sužvi̇̀ngo, mẽtėsi ãtgalias …
4at — praef. I. su veiksmažodžiais žymi: 1. priartėjimą prie kalbančiojo arba jam artimo daikto: ateiti, atlėkti, atmesti, atvesti. 2. vieno daikto atskyrimą, atitolinimą nuo kito: atkirsti, atskirti, atjungti, atlupti, atplėšti. 3. užtektinai… …
5atagalias — atãgalias, ià adj. (3b) Š žr. atgalias: 1. Ign, Sdk Arklys ne į priekį, bet atãgalias ėmė eit Lš. Atagaliaĩs ratais įvažiavo Žmt. 2. Kad davė atãgalia ranka žandan, tai ir paraudonavo Tvr. Atkišė man atagalią ranką A.Vien. Spyriau atãgalia… …
6atalapas — 2 atãlapas, a adj. (1) 1. Kpr, Dkšt, Plš, Ut žr. 2 atlapas 1: Atãlapas tavo kaklas, užsisek Kp. Pastatyk kaunierį, kogi vaikštai atãlapas, dar peršalsi! Bgs. 2. Prng žr. 2 atlapas 3: Kam palikai atãlapas duris, priskris musių Slk. atãlapa n …
7atgalas — ãtgalas, à adj. (3b) žr. atgalias 2: Stalą nubraukė ãtgala ranka Ll …
8atgalus — atgalùs, ì adj. (4) žr. atgalias 2: Ana atgalià ranka muša J. Apsiversk, skara atgalì Trgn …
9atkalas — ãtkalas, à adj. (3b) 1. Yl žr. atgalias 2: Ãtkala ranka (rankos viršum, antrąja puse) davė J.Jabl. Atkala ranka duosiu, ir tu nukuitėsi J. Ans man kliuvo ãtkala ranka (atgal mesdamas ranka) Akm. Tu man negrasyk su atkalaĩs kumščiais Krtv.… …
10atopakalinis — atopakalinis, ė adj. atgalias, atpakalias: Valeras kaukšterėja atopakaline ranka jam per pakaušį rš …
- 1
- 2
