atburt
1užburti — 2 užbùrti, ùžburia, užbūrė 1. refl. susipainioti, susiraizgyti: Siūlai užsibūrė, kad ir atburt nebegalima Ds. ║ užsikirsti (apie spyną): Spyna užsibūrė, vos atkrapščiau Trgn. 2. intr. menk. mirti: Duok tu jam buože galvon, kad anas ir ažuburtų… …
