asilus
71assillo — {{hw}}{{assillo}}{{/hw}}s. m. 1 Correntemente, insetto fornito di una proboscide con la quale punge gli animali domestici. 2 (fig.) Pensiero tormentoso e continuo | Avere l –a, essere inquieto, smaniare. ETIMOLOGIA: dal lat. asilus ‘tafano’ …
72assillo — s.m. [lat. asilus tafano , da cui, per estens., l uso fig. in ital.]. 1. [nome comune di vari insetti ditteri che molestano con la puntura gli animali domestici]. 2. (fig.) [sofferenza provocata da un pensiero molesto] ▶◀ angoscia, chiodo (fisso) …
73Esel — Sm std. (9. Jh.), mhd. esel, ahd. esil, as. esil Entlehnung. Wie ae. e(o)sol und gt. asilus entlehnt aus l. asinus mit Suffixersatz (wohl nicht aus dem spl. Diminutivum asellus), dagegen anord. asni Esel aus afrz. asne. Dem lateinischen Wort… …
74ass — {{11}}ass (n.1) beast of burden, O.E. assa (Old Northumbrian assal, assald) he ass, probably from O.Celt. *as(s)in donkey, which (with Ger. esel, Goth. asilus, Lith. asilas, O.C.S. osl) is ultimately from L. asinus, probably of Middle Eastern… …
75osao — ȍsao m <G ȍsla, N mn ȍsli, G ȍsālā> DEFINICIJA magarac; osal, osel ONOMASTIKA pr. (nadimačka): Òslaković (Osláković) (190, Samobor, Pokuplje, Moslavina), Òslić (Zlatar Bistrica, Slavonija), Òslovār (Bjelovar, Čazma), Òslovčan (Đurđevac,… …
76avis — avìs sf. (4) 1. Kp, Lkv, Sml, Tvr naminis gyvulys, laikomas vilnoms ir mėsai: Gėringa avis SD109. Vilnėtos avys daug duoda vilnų Šts. Anų visos ãvys šmulos (be ragų) Grg. Tieką avių̃ papjovė, ir mėsos nėr Arm. Netrinktų avių vilnos taukinos Grg …
77pernarinti — 2 pernarinti tr. 1. pernerti, perverti: Ar tu girdėjai kada nors, kad žmones kaip kokius asilus už nosies pernarintų ir vedžiotų? V.Mont. 2. perkąsti, perdrėksti, perplėšti: Pernarino katė vaikui lūpą, net baimė žiūrėt! Rdm. Kad pernarino man… …
78persverti — Š 1. tr. SD1146, SD301, Sut, LL94,191, NdŽ viršyti svoriu, nusverti: Sunkiaus sveriu, persveru R361, MŽ484. Drūtgalys persveria laibgalį DŽ1. Man išrodo, kad tavo maišas persvers manąjį Alk. | refl.: ^ Abu susvėrus ant vienos šakelės… …
79sutaisyti — sutaisyti; Q656, M 1. tr. N, Š, L, LL205, Rtr, KŽ, NdŽ, Šl, Krs, Upt, Trk pašalinti gedimus: Pagedusį dziegorių sutaisyk J. Sutaĩsė meistrai trobą teip, kad ana negriūtum Yl. Sutaĩsė, sutvarkė man gryčelę Pl. Anie ten remontuo[ja], taiso –… …
80užkrauti — 1. tr. N uždėti ant ko: Užkrauk da ir šitą gubą ant vežimo Ds. Dabar užkrovė jiedu ant dešimts asilų sidabro BsPIV3. Mačiau asilus, vynu užkrautus CI273. Ir užkrovė kožnas ant savo asilo BB1Moz44,13. | Liepė ponai užkrauti tam Leonui gelžinius… …
