aptvarkyti
1aptvarkyti — aptvarkýti vksm. Darbiniñkai aptvar̃kė párką …
2aptvarkyti — tr. Š, NdŽ, DŽ1, KŽ 1. Š, Slm padaryti kiek tvarkingesnį, gana tvarkingą, apšvarinti: Aptvar̃kė aptvar̃kė, suvažiuoja svečiai Bb. Žusmurzoję sėdim su diedu, duktė pamazgoja, aptvar̃ko Pls. Nei vaikui palelių išvelėja, nei aptvar̃ko, tai visa… …
3apruošti — apruõšti, ia (àpruošia), àpruošė tr. 1. LL166, DŽ apeiti namų apyvoką, aptvarkyti, sutvarkyti: Anas te neapruõšia gerai, vis vyras Alks. Mala ir mala liežiuviu, geriau sa[vo] pirkią apruõšt LKKXIII129(Grv). Apruošk kiaules Žml. Motina viena… …
4patvarkyti — patvarkyti; Ser 1. tr., intr. Š, NdŽ, KŽ padaryti kiek tvarkingesnį, aptvarkyti: Truputį patvarkysiu kambarius DŽ1. Jai tenuis patvarkaũ nuėjus Vlkv. | refl.: Pasitvarkykite, ateis svečių DŽ1. Du vaikai, imk i pasìtvarkyk tokia poni Rdn. Tau… …
5antravedė — sf. 1. antroji žmona, antrapatė: Jo antravedė žmona buvo bevaikė Antš. 2. Kp bobutės (priėmėjos) padėjėja: Antravedė sušildo vandenį, paruošia geldelę, padeda gimdyvę aptvarkyti, išmaudo kūdikį rš …
6apdairyti — 1. tr. apžiūrėti, apžvelgti: O kunigas apdairys jį antrąkart sekmoj dienoj Ch3Moz13,6. | refl. J: Eik apsidairyk apie triobas, ar neatvažiuoja svečiai Plv. Ir apsidairė, kad ją išvystų Ch1Mr5,32. Ir apsidairęs ant tų, kurie aplink jo sėdėjo, tarė …
7apdaužyti — tr. K 1. truputį sudaužyti: Vaikai ir tvoras apdraskė, ir langus apdaužė Smn. | refl.: Apsidaũžė indai par laiką, reik naujų Lk. 2. aptrankyti: Apdaužyk antausius, t. y. aptrankyk J. Arkliai pasibaidė, ir apdaũžė Petrą Mrj. | Ledai smarkiai… …
8apdavadyti — × apdavãdyti tr. Tvr aptvarkyti, apšvarinti: Apdavãdyk man rūtų darželį Žln. | refl. tr.: Apsidavãdyk langus Bgt. davadyti; apdavadyti; atidavadyti; įdavadyti; išdavadyti; padavadyti; sudavadyti …
9apeiti — apeĩti; SD196 1. tr., intr. einant aplink apsukti: Daržą apeĩti K. Buvo didelis miestas, per tris dienas apeinamas rš. Apėję aplinkui, pamatėme beužlipančius Blv. Aplink rugius apejom Vkš. | Apeĩnamas pušynas (nedidelis) Rd. ^ Drūtas vyras –… …
10apgerbti — 1 apger̃bti, ia (àpgerbia), àpgerbė tr. 1. apvalyti, apšvarinti, aptvarkyti: Apger̃bsi trobą i galėsi eiti Slnt. Niekas neàpgerbia vaikų, t. y. neapčystija J. Kurs save neapgerbia, neapvalo, tas lebeda J. Apgerbė pašalius M.Valanč. Reik… …
