aptartis
1aptartis — aptartìs sf. (3b) 1. įtarimas, apkalba: Nelaimingas esu, kad cigonu užgimiau, turiu kentėti aptartį ir nekaltai! M.Valanč. 2. papildoma pastaba, paaiškinimas: Pataisos aptartis dokumente TTŽ. 3. (neol.) rš apibrėžimas, definicija …
2aptartis — aptarti̇̀s dkt …
3aptarimas — aptarìmas sm. (2) DŽ1 → aptarti. 1. P, FT apsvarstymas: Rimto tų knygų aptarimo, įvertinimo nesusilaukėme rš. Randame čia taipojau tardinių apie lietuvių kalbą, aptarimų lietuvių raštų ir laikraščių Vd. 2. rš apibūdinimas. 3. M nutarimas,… …
