apsvaigti
1apsvaigti — apsvaĩgti intr. 1. K, KŽ, Vkš, Slk pajusti svaigulį, kvaitulį; pasidaryti girtam, apgirsti: Zosė iš pradžios, apsvaigusi degtine, tylėjo ir maža tegirdėjo jų kalbos Žem. Seniai neragavę alaus, seniukai greit apsvaigo A.Vien. Brolis Keleris… …
2apsvaigti — apsvai̇̃gti vksm. Jiẽ visi̇̀ apsvai̇̃go nuo degti̇̀nės, nuo kanãpių, nuo supi̇̀mo …
3nusvaigti — nusvaĩgti intr. 1. apsvaigti; įkaušti: Išgėrę degtinės, nusvaĩgsta – visi tokie patys (pasigėrę visi vienodi) Šr. 2. apkvaisti (galvai): Šiandien galvą jau nediegia, tik tep tokia nusvaĩgus Gs. Tik nusvaĩgo nusvaĩgo galva, sakau, dabar jau… …
4pasvaigti — pasvaĩgti intr. KŽ 1. M, L, Rtr, NdŽ pajusti svaigulį, kvaitulį: Ka y[ra] įkaitęs pečius, ben artie nebūk – pasvaĩgsi End. Išgėrusi liekarstų, aš paliektu kaip pasvaĩgusi Vkš. 2. truputį apsvaigti, apkvaisti (ppr. apie galvą): Pasvaĩgusi… …
5persvaigti — intr. NdŽ visiškai apsvaigti. svaigti; apsvaigti; įsvaigti; išsvaigti; nusvaigti; pasvaigti; persvaigti; prisvaigti; susvaigti; užsvaigti …
6susukti — susùkti, sùsuka, o (sùsukė) 1. tr. NdŽ visus įsukti, sukant įtvirtinti: Susùkti sraigtus, varžtus DŽ1. 2. tr. kuo įsukamu sutvirtinti, suveržti: Susùkti ką sraigtu NdŽ. Susùk ragutes Aln. 3. tr. LKT293(Kpr), Šmn, Krp, Knt apsukant,… …
7susvaigti — susvaĩgti intr. 1. Ln pajusti svaigulį, kvaitulį; apgirsti, įkaušti: Nuo alaus buvau teip susvaigęs, kad vargiai paėjau Grš. Daugiau pabūk [miške, kur daug gailių], tai tuoj susvaĩgęs PnmŽ. Susvaigaũ aš jau nuo tos šilumos Skr. 2. Krš, Ssk,… …
8užsvaigti — užsvaĩgti intr. imti svaigti, apsvaigti (galvai): Galva užsvaĩgo, i nūvirtau Stl. Kap dav[ė] akmeniu galvon, tai ir ažsvaĩgo galva Grv. svaigti; apsvaigti; įsvaigti; išsvaigti; nusvaigti; pasvaigti; persvaigti; …
9įsvaigti — įsvaĩgti intr. Rtr, NdŽ 1. apsvaigti; apgirsti: Gerta naminio alaus, protarpiais – degtinės, užtat visi gerai įsvaigo rš. Niekados nemačiau jo įsvaigusio Sz. 2. Š, Ser, KŽ apsisukti, apkvaišti (galvai): Įsvaĩgo man galva nuo tūžos, nuo tvaigos… …
10apdulti — apdùlti intr. 1. apniukti, apduiti: Tokis gražus rytas, visur tyku, apdùlę Lp. 2. apkvaisti, apsvaigti; žr. 1 apduiti 2: Jis nūnai vaikščioja kaip apdùlęs Kb. Jau jis iš Seirijų apdùlęs (pusgirtis) parvažiavo Srj. dulti; apdulti; išdulti; …
