apskųsti
21apsiskutinti — apsiskùtinti cur. 1 apskusti 1 (refl.): Apsiskùtino galvą Krtn. skutinti; apsiskutinti; nuskutinti; paskutinti …
22apskaržyti — ×apskar̃žyti tr. apskųsti: Aš tą štuką padarysu, vyrą ponuo apskaržysu LTR(Kltn). Ir apskaržijo karaliui, kad Jonas turįs tokią plunksną Sln. skaržyti; apskaržyti; įskaržyti; paskaržyti …
23apskelbti — 1 apskelbti tr. K, Š, NdŽ, apskel̃bti, ia, àpskelbė; R, Sut, N, M, LL311 1. Ch1II423, DŽ paskleisti žinią, apsakyti, apgarsinti: Àpskelbiau jau aš tą naujyną daugybei J. Maž anas ankišė [ginklą], o dabar apìskelbė Ad. Visos gazetos tą naujyną… …
24apskundinėti — NdŽ; M iter. dem. apskųsti 1. skundinėti; apskundinėti; įskundinėti; suskundinėti …
25apskutinėti — NdŽ; N iter. dem. 1 apskusti 2: Vaikai su peiliukais aprantė ir apskutinėjo medelį rš. skutinėti; apskutinėti; atskutinėti; išskutinėti; nuskutinėti; paskutinėti; priskutinėti; suskutinėti; skutinėtoj …
26apskųsdinti — cur. apskųsti: Antipatras savo broliu du iš naujo Erodui apskųsdino Jrk. | refl.: Jis apsiskųsdino, kad vogęs, ir išbėgo iš miesto Ns1832,7. skųsdinti; apskųsdinti …
27aptalažyti — aptalãžyti tr. KŽ; N apkalbėti, apšmeižti: Ana jį aptalãžyjo, t. y. apkėlė kalbomis J. Apmeluoti, apskųsti, aptalažyti, apžosti B91. talažyti; aptalažyti; atitalažyti; ištalažyti; nutalažyti; patalažyti; partalažyti; …
28atsiskųsti — pakankamai prisiskųsti: Nu, ką, atsiskundei, ragana? – Ir Šmukštaras užsimojo ant savo pačios lazda, bet nesušėrė A.Vien. skųsti; antskųsti; apskųsti; atsiskųsti; įskųsti; išskųsti; nuskųsti; paskųsti; persiskųsti; …
29atskusti — 1 atskùsti, àtskuta, atskùto (àtskutė) Rtr 1. refl. J, Rtr apsiskusti, nusiskusti. ║ J nuskusti vienam kitą. atsiskustinaĩ adv.: Atsiskustinaĩ barzdą skùskiva J. 2. tr. nugremžti luobelę, nulupti lupeną: Ana da ir bulbelę àtskuta, ir ką… …
30cuktūžė — ×cùktūžė sf. (1) žr. cuktūzė: Tave reikia apskųsti, tave reikia į teismą paduoti ir į cuktūžę pasodinti I.Simon …
