apsiversti
11kūlvertomis — adv., kūlvertom Lzd žr. kūliavirsčia: Matau, vanagas kūlvertomis krinta paskum balandį galva žemyn P.Cvir. Mes kūlvertomis atsiduriam ant krosnies – paties maloniausio kampelio pasaulyje J.Balt. Šuo kūlvertomis smuko į pavartę rš. Nuo kalno… …
12liežuvis — liežùvis sm. (2) K; R 1. ragavimo organas, taip pat kalbos padargas: Gerkite bent alaus, beplepant ir liežuviai sudžiūvo Žem. Kopūstai karšti, nenudek liežùvio Rm. Šuva iškišęs liežuvį alsuoja Pn. Jaučio ilgas liežuvis, bet kad šnekėt negali Žž …
13mišti — mìšti, mỹšta (miñša, miñšta), o intr. 1. KBII157 jungtis draugėn, maišytis: Ir aš minšù tarp būrio žmonių J. Mūsų žąsiokai labai miñša su Vilėniškio: kaip tik sueina draugėn, tai ir nebegalì paskui atskirt Š. Baubimas, žviegimas, bliovimas …
14nuleisti — I. padaryti, kad kas eitų žemyn, gilyn. 1. tr. pakeisti daikto padėtį žemėjančia kryptimi, nulenkti: Pakeldami rankas, įkvėpkime, nuleisdami – iškvėpkime rš. Kam nuleidai baltas rankas an kelučių savo?! Ukm. Žiulpos veidas ištįso, ir abudu su… …
15posūka — sf. (1); Mc staigus kelio pasisukimas, posūkis: Čia yra staigi posūka, gali apsiversti Gr …
16prieauga — sf. (1), pryauga (ž.) (1) 1. Krž ant ko ar šalia ko išaugęs gumbas, antauga, atauga: Cibulė su pryauga Lkv. Bulbių pryaugos priauga prie senų bulbių rūsy J. Kas randa rugį su pryaugelėms, tas ištekės, ves tą metą Šts. Iš beržo pryaugų daro… …
17stulpas — 1 stul̃pas sm. (4) KBI51, Rtr, Š, DŽ, (2) RŽ, NdŽ; R, MŽ, H, Sut, I, BzB327, M, L 1. stačias į žemę įkastas rąstas: Telefono, telegrafo stul̃pas NdŽ. Skelbimų stul̃pas NdŽ. Pasienio stul̃pas NdŽ. Rubežiaus stulpas N. Tai vėjas, kad vėjas: tvoras… …
18sumeigti — tr.; Kos37 sugebėti, sugalvoti, sumanyti: Gerai, kad teip sumeigi viską pats pasidaryti Ms. Ans visus darbus sumeiga dirbti: krežius pinti, virves vyti ir staliorauti Krt. Ana sumeiga valgį iš nieko padaryti J. Senolis buvo turtingas – sumeigė… …
19uždirti — uždìrti, ùždiria, uždyrė tr. užkelti, užriesti, atlošti: Eina, galvą uždyręs Knv. Rogių galai uždirtì Rud. Karvės skrenda, galvas žudyrę Rod. Kap trenkė aplink tvorą, net kojas aukštyn uždyrė Vlk. Uždyrė kojas ir guli tinginys Lz. Ivonėlis… …
20šeimyninis — šeimyninis, ė adj. (1) Š, DŽ, šeimynìnis (2) [K], Rtr; L 1. L žr. šeiminis: Šeimyninės aplinkybės, rietenos NdŽ. Nenoriu toks jaunas jau apsiversti šeimyniniais rūpesčiais rš. Šeimyninė laimė KŽ. Surengti šeimynìnį vakarą KŽ. Pirma turi ateiti… …
