apsa
21apšašėlis — apšãšėlis, ė smob. (1) OG113 kas apšašęs, šašais apaugęs: Tą apšãšėlį negali kartu į pirtį leisti Vkš. | Tuos apšãšėlius obuolius dabar valgykit Skr …
22apsabas — ×apsãbas sm. (2) 1. žr. apsaba 2: Ans ant to paties apsãbo, kaip ir Jonas (panašaus veido) Klp. 2. N apdaras …
23apsargoti — žr. apsergėti 1: Viršininkas buvo, kas apsargo[ja] tus gyvolius Klk. sargoti; apsargoti; pasargoti …
24apsarti — intr. apnykti, apdžiūti (apie medį): Jeigu eglė kiek apsãrus, ją tuo[j] numariuo[ja] i parduoda Jrb. sarti; apsarti; įsarti; nusarti; prisarti …
25apsaugojimas — sm. (1) KI178; SD1104,190, H161, R70, Sut, N → apsaugoti 1: Tai mergaitei aš esu daugiausia dėkingas už mano gyvybės apsaugojimą J.Balč. Susėdo viduryje suolo ir ėmė šnekėtis apie vištų perinimą, žąsiukų apsaugojimą, kad varnos jų nenešiotų Vaižg …
26apšablyti — apšãblyti tr. didumą iššaudyti: Apšãblijo lapes, maž bėr lapių Trk. šablyti; apšablyti; nušablyti …
27apšaikalioti — tr. apdergti, apteršti: Apšaikaliojo visus pasienius Rs. šaikalioti; apšaikalioti; prišaikalioti …
28apšaikoti — žr. apšaikioti: Gyvoliai pašalius apšaikojo J.Jabl. šaikoti; apšaikoti; iššaikoti …
29apšajyti — apšãjyti tr. Krtv apibarti, aprėkti: Reiks apšàjyti marčią už tokį darbą Ll. šajyti; apšajyti; sušajyti …
30apšakaruoti — ×apšàkaruoti 1. tr. apgauti, apsukti, apvogti: Tą kvailą žmogelį galėtum lengvai apšàkaruot Skr. Praeidamas apšakarãvo juos, t. y. apgavo J. Jis apšakarãvo žmogų, t. y. apvogė J. 2. refl. bet kaip pasidaryti, apsidirbti: Ana apsišàkaravo, t …