apmautas
1apmautas — apmaũtas dkt. Bal̃dų apmaũtai …
2apmautas — apmaũtas sm. (2) užvalkalas, aptraukalas: Tai buvo baldų apmautai rš. Patalai apmautais apvalkstyti rš …
3antnartis — añtnartis sm. (1) GK1939,116, antnartis (1) Š, BŽ259 kas ant ko užmauta, užvalkalas, apmautas: Antnerti antnarčiais priegalviai J. Zenitininkai paskubomis movė nuo pabūklų antnarčius rš …
4apmauti — tr. 1. Š aptraukti, užvilkti ką kuo, uždėti ką kam ar ant ko: Apmauk kepurę jamui ant galvos J. Apmauk žiedą ant piršto J. Ir arklys jo buvo apmautas pavalkais, kaip kadaise buvo apmovęs Poviliokas savąjį, jodamas pas Komarą kalamaškos J.Balt.… …
5apmovas — ãpmovas sm. (3b) 1. Ser apmautas, užvalkalas; apdangalas: Pėstininkai dėvėdavo dubenšalmį, t. y. metalinį šalminį apmovą rš. Keturi dievai su įvairiais galvos apmovais rš. 2. LmŽ301 manžetas …
6aptraukalas — ãptraukalas sm. (34b) 1. J audeklas, kuriuo aptraukiami, apmušami kailiniai: Tavo kailinių prastas ãptraukalas Nč. Ãptraukalą numetei, ir nešiok sveiką skrandą Sdr. Ãptraukalas kailinių sutrūkęs J. 2. apmautas, antvalktis: Baldai buvo visados …
7apvalkalas — ãpvalkalas sm. (34b) 1. kuo kas apvelkama, aptraukalas: Šis audeklas netinka kailinių ãpvalkaluo, ans per silpnas, reikia aptraukti su stipresniu Klp. 2. apmautas, antvalktis: Visi apvalkalaĩ [priegalvių] įmerkti skalbt Grž. 3. SD83 drabužis,… …
8ausinė — ausìnė sf. (2) 1. NS1037, Gs kepurė su ausimis, kuri pridengia ausis: Kur mano ausìnė, nėkur negaliu rasti Užv. Užsidėk ausìnę, važiuodamas į mišką, matai, šalta Vb. Be ausìnės ir nosies laukan nekišk Krns. 2. šiltas apmautas, maunamas per… …
9išskidyti — DŽ, Rm žr. išskisti 1: Jau ir alkūnės išskidìjo nuo suolo Grk. Kelnės visos jau išskidìję Ėr. Vaikas išskidìjusiom pakulnio kelnėm apmautas – kur nedrebės, kad šalta Sml. skidyti; išskidyti; praskidyti …
10leikinis — ×leĩkinis, ė adj. (1) su leika (veržle) apmautas: Leĩkiniai ratai buvo su antmautoms leikoms Rt …
- 1
- 2
